Balso tipas
Moterų balsai
Sopranas
Mecosopranas
Kontraltas

Vyrų balsai

Kontratenoras
Tenoras
Baritonas
Bosas

Kontratenoras [↗ kontra... + it. tenore 'tenoras'] – XIV–XV a. vokalinės muzikos kūrinių trečiasis balsas (šalia tenoro ir diskanto) ir labai retas balso tipas, pats aukščiausias iš vyrų operinių balsų, kurio diapazonas apima nuo mažosios oktavos „do“ natos iki antrosios oktavos „mi“ natos. Kontratenoru vadinamas ir dainininkas, dainuojantis tokiu balsu. Paprastai po balso mutacijos berniuko balsas pažemėja viena oktava, tačiau kontratenorui, net ir mutavus balsui (paprastai – diskanto), išlieka viršutinis registras.

Kontratenorai skirstomi į sopraninus (kitaip dar vadinamus sopranistais) ir altinus (altistus). Kontratenorinis dainavimas dažnai neteisingai painiojamas su falcetiniu dainavimu (falcetas yra viršutinis, bet neišlavintas vyriško balso registras).

Lietuvoje žinomi kontratenorai – Viktoras Gerasimovas (sopraninas)[1], Algirdas Bagdonavičius (altinas).

Žymiausi pasaulio kontratenorai – Philippe Jaroussky, Michael Maniaci, James Bowman, Alfred Deller, Jorge Cano, Aris Christofellis, David Daniels, Bejun Mehta. Pop muzikoje vienas geriausiai žinomų kontratenorų – grupės „Bee Gees“ vokalistas Barry Gibb.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti