Vokalinė muzika
Vokaline muzika vadinama muzikos rūšis, atliekama vieno arba kelių dainininkų, kuriems gali akompanuoti muzikos instrumentai, tačiau pagrindinis dėmesys yra koncentruojamas dainavimui. Muzika, kurioje dainavimas nėra akcentuojamas, yra laikoma instrumentine muzika, net jei joje yra dainuojama. Priešingu atveju, kai muzikos kūrinys atliekamas tik balsu be jokių instrumentų, tai yra vadinama a cappella.
Muzika ir daina žmogui gali būti būdinga labai nuo seno. Daina gali būti senesnė už kalbą, ir galbūt padėjo kalbai atsirasti. Žmogaus smegenyse esama specifinių jungčių, kokias turi sudėtingai čiulbantys paukščiai, tuo tarpu kiti primatai neturi. Jos reikalingos kalbai ir dainavimui.[1]
Manoma, kad vokalinė muzika yra pati seniausia iš visų žmonijai žinomų muzikos formų, kadangi jai nebūtini jokie kiti instrumentai, tik žmogaus balsas. Šią prielaidą paremia ir faktas, kad absoliučiai visose žmonijos kultūrose egzistuoja kokia nors vokalinės muzikos forma.
Kai kuriose kalbose (ypač paplitusiose rytinėje ir pietrytinėje Azijoje) tariamo garso aukštis yra svarbi charakteristika, galinti pakeisti žodžio reikšmę. Analogiškai nemažoje kalbų dalyje pastebima garso ilgio, garsumo ir kitų charakteristikų, būdingų vokalinei muzikai, svarba. Taigi, vokalinė muzika ir kasdieninė kalba yra itin glaudžiai susijusios, nors atlieka iš esmės skirtingas funkcijas.
Pagrindinį vaidmenį vokalinėje muzikoje dažniausiai atlieka dainuojami žodžiai, tačiau yra pavyzdžių, kai dainuojami iš dalies arba visiškai beprasmiški žodžiai arba balsu kuriami įvairūs triukšmai, tarkim, siekiant imituoti kitus garsus, sutinkamus gamtoje. Trumpas vokalinės muzikos kūrinys su dainuojamais žodžiais apibendrintai yra vadinamas daina.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Fitch, WT. (Feb 2011). „Unity and diversity in human language“. Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci. 366 (1563): 376–88. doi:10.1098/rstb.2010.0223. PMC 3013471. PMID 21199842.