Imperatorius Henrikas III

Henrikas III (vok. Heinrich III, 1017 m. spalio 28 d. – 1056 m. spalio 5 d. Bodfeldas, Harcas, Saksonija) – 1046–1056 m Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1039–1056 m. Vokietijos karalius, 1027–1042 m. Bavarijos hercogas Henrikas VI, 1038–1045 m. Švabijos hercogas Henrikas I.

Imperatorius Henrikas III vok. Heinrich III
Salijų dinastija
Gimė	1017 m. spalio 28 d.
Mirė	1056 m. spalio 5 d. (38 metai) Bodfeldas, Harcas, Saksonija
Palaidotas (-a)	Goslaras
Tėvas	Konradas II
Motina	Gizela Švabė
Sutuoktinis (-ė)	Gunhilda Danė Agnesė Puatu
Vaikai	Beatričė Adelheida Gizela Matilda Henrikas IV Konradas Bavaras Judita
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė	1046-1056 m.
Pirmtakas	Konradas II
Įpėdinis	Henrikas IV
Vokietijos karalius
Valdė	1039-1056 m.
Pirmtakas	Konradas II
Įpėdinis	Henrikas IV
Bavarijos hercogas Valdė 1027-1042 m. Pirmtakas Konradas II Įpėdinis Henrikas VII Bavaras Burgundijos karalius Valdė 1038-1056 m. Pirmtakas Konradas II Įpėdinis Įjungta į imperiją Švabijos hercogas Valdė 1038-1045 m. Pirmtakas Hermanas IV Švabas Įpėdinis Otonas II Švabas
Vikiteka	Imperatorius Henrikas III

Henriko II monograma

Biografija

Imperatoriaus Henrik III pirmoji žmona Gunhilda Danė

Kilęs iš Salijų dinastijos. Tėvas imperatorius Konradas II, motina Gizela Švabė.

Šeima

Pirmoji žmona Gunhilda Danė, Danijos karaliaus Knuto Didžiojo ir Emos Normandės duktė. Su ja gimė duktė Beatričė (1037–1061 m.)

Antroji žmona Agnesė Puatu. Su ja gimė vaikai:

• Adelheida (1045–1096 m.)
• Gizela (1047–1053 m.)
• Matilda (1048–1060 m.), nuo 1059 m. Švabijos hercogo Rudolfo Reinfeldeno žmona.
• Būsimasis imperatorius Henrikas IV (1050–1106 m.), jam esant mažam regentė buvo jo motina.
• Konradas Bavaras (1052–1055 m.)
• Judita (1054–1096 m.), nuo 1063 m. Vengrijos karaliaus Solomono žmona, nuo 1089 m. Lenkijos kunigaikščio Vladislovo I Hermano žmona.

Valdymas

Henriko II antspaudas

Pasinaudodamas popiežiaus valdžios susilpnėjimu 1046 m. privertė Sutri sinodą išrinkti popiežiumi Bambergo vyskupą (popiežius Klemensas II). Paskutinis imperatorius, lėmęs popiežiaus išrinkimą. Rėmė vadinamąjį Vakarų judėjimą, siekiantį apvalyti nuo negerovių Vakarų Bažnyčią.

Šaltiniai

Imperatoriaus Henriko III antkapis

Literatūra

• Frutolfs und Ekkehards Chroniken und die anonyme Kaiserchronik / Hrsg.: Franz-Josef Schmale / I. Schmale-Ott; Ausgewählte Quellen zur deutschen Geschichte des Mittelalters (Freiherr-vom-Stein-Gedächtnisausgabe) Bd. 15, 1972
• Mechthild Black: Die Töchter Heinrichs III. und der Kaiserin Agnes. – in: Vinculum Societatis: Festschrift für Joachim Wollasch, 1991. S. 36-57
• Mechthild Black-Veldtrup: Kaiserin Agnes (1043–1077): Quellenkritische Studien. – Köln: Böhlau Verl., 1995
• Egon Boshof: „Die Salier“. – 4., akt. Aufl. – Stuttgart (u. a.): Kohlhammer, 2000. – ISBN 3-17-016475-9
• Johannes Laudage: Die Salier: Das erste deutsche Königshaus. – München: Beck, 2006. – ISBN 3-406-53597-6
• Bernd Schneidmüller/ Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters. Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I. Beck, München 2003 ISBN 3-406-50958-4
• Ernst Steindorff: Jahrbücher des Deutschen Reichs unter Heinrich III. 2 Bände, WBG Darmstadt, 1963, ND von 1874 und 1881, bislang einzige Biographie Heinrichs III.

Nuorodos

• Viduramžių genealogija Archyvuota kopija 2007-02-02 iš Wayback Machine projekto.