Klaipėdos kariljonas

Koordinatės: 55°42′45″š. pl. 21°08′06″r. ilg. / 55.71253°š. pl. 21.135078°r. ilg. / 55.71253; 21.135078

Klaipėdos kariljonaskariljonas, 2006 m. įrengtas Klaipėdoje, Liepų g. 16, esančių Centrinių pašto rūmų kvadratiniame 42 m aukščio bokšte, iškilusiame 1893 m.

Skamba Klaipėdos kariljonas

Istorija redaguoti

Pirmasis varpų skambinimo įrenginys – kariljonas, veikęs Klaipėdoje, pagamintas tuometinės Rytų Vokietijos Apoldos varpų gamykloje. Atitarnavę senieji varpai Klaipėdos miesto savivaldybės pagal sutartį buvo patikėti saugoti Klaipėdos universitetui. Mokslo įstaiga ketino juos pakabinti savo bokšte, bet vėliau paaiškėjo, kad to padaryti negalima dėl netinkamos atraminių bokšto konstrukcijų būklės. Varpai saugoti nesėkmingai – 6 iš jų (kiekvienas svėręs po kelias dešimtis kilogramų) buvo pavogti.[1] Naujasis kariljonas buvo nulietas 2006 m. Olandijoje, „Royal Eijsbouts“ varpų liejykloje. Naujojo Klaipėdos kariljono inauguracija įvyko per 2006 m. Kalėdas. Prie instrumento montavimo ir derinimo darbų prisidėjo ir „Virmaldos“ (Lietuva) firmos meistrai.

Klaipėdos kariljonas sudarytas iš 48 naujų lygaus profilio bronzos varpų, kurių diapazonas – keturios oktavos. Sunkiausio varpo skersmuo – 1 163 mm, o masė – 903 kilogramai. Lengviausio varpo diametras – 182 mm, masė – 10 kg. Bendra varpų masė yra apie 5 095 kg.

Nuo pat instrumento įrengimo buvo organizuojami tarptautiniai kariljono muzikos festivaliai. Pastaraisiais metais Klaipėdoje koncertavo Giedrius Kuprevičius bei Julius Vilnonis (Kaunas), Malgorzata Drziewiecka (Lenkija), Jane O. Lauridsen (Danija) bei Jo Haazen (Belgija).

Kariljonui specialių kūrinių parašė Mindaugas Urbaitis, Zita Bružaitė, Vladas Švedas, Julius Vilnonis, Dalia Kairaitytė, Algimantas Kubiliūnas, Antanas Jasenka, Zita Bružaitė, Algirdas Klova, Giedrė Pauliukevičiūtė, Vidmantas Bartulis, Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai, Kęstutis Kačinskas, Tatjana Voronina (Peterburgas), Marta Iračkova (Čekija) ir kt.

Klaipėdos karilionas 1987 m. įrengtas 1893 m. pastatyto Klaipėdos centrinio pašto bokšte. Karilioną pagal Peterio Šilingo projektą pagamino ir pastatė Apoldos (Vokietija) varpų liejyklos meistrai. Karilioną sudaro 48 chromatiškai suderinti varpai, nulieti iš specialaus lydinio (78% varis ir 22% alavas). Klaviatūros apimtis 4 oktavos, nuo c1, d1 iki c5.

Didžiausio varpo Kristupo masė 900 kg, mažiausio – 15 kg. Bendra varpų masė 6800 kg; su visomis konstrukcijomis apie 10tonų. Varpus pagal A. Kliševičiaus projektą figūriniais reljefais dekoravo H. Erlingas (Veimaras). [2]

Muzikiniais varpais atliekami polifonijos meistrų, Vakarų Europos klasikų bei Lietuvių kompozitorių kūriniai, parašyti specialiai šiam instrumentui. Nuo pat instrumento įrengimo buvo rengiami tarptautiniai kariliono muzikos festivaliai, kuriuose be klaipėdiečių varpų muziką atliko svečiai iš Kauno, taip pat iš Danijos, Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos ir Lenkijos.

2006 m. rugsėjo 17 d. įvyko paskutinis senojo kariliono koncertas. Po to varpai buvo išmontuoti ir pradėti naujo „Royal Eijsbauts“ (Olandija) firmos kariliono montavimo darbai. Vienas iš senųjų varpų pateko į Katyčių Švč. Mergelės Marijos Globos koplyčios varpinę (buvo padovanotas).

Naujasis kariljonas redaguoti

Naujasis Klaipėdos karilionas nulietas 2006 m. Olandijoje, „Royal Eijsbauts“ varpų liejykloje. Jis sudarytas iš 48 naujų lygaus profilio varpų, kurių diapazonas – keturios oktavos. Sunkiausio varpo f1 skersmuo 1163 mm, o svoris – 903 kilogramai. Lengviausio f5 varpo diametras – 182 mm, svoris – 10 kg. Bendras varpų svoris yra apie 5095 kg. Jie buvo nulieti iš kokybiškos varpų bronzos, kurios sudėtis užtikrina reikalingą tiek mažų ir mažiausių, tiek aukštų dažnių varpų toną. Kiekvienas varpas ne tik savo tonų struktūroje, bet ir derinyje su kitais varpais turi kokybišką skambesį ir tembrą.

Pirmą kartą naujųjų varpų skambesį klaipėdiečiai išgirdo per 2006 m. Kalėdas.[3]

Šaltiniai redaguoti

  1. Klaipėdoje mistiškai dingo ypatingas instrumentas
  2. Stanislovas Žilevičius. Klaipėdos karilionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 820 psl.
  3. Klaipėdos karilionas Archyvuota kopija 2014-12-26 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti