Atverti pagrindinį meniu

Kirtavietė – iškirstas ir neatsodintas, savaime dar neatžėlęs miško plotas. Miško ir kirtavietės ekosistemos yra skirtingos. Kirtavietėje, likusioje be miško augmenijos, pakinta apšvietimas, lauko temperatūra, dirvožemio drėgmės režimas, dėl ko keičiasi augalijos rūšinė sudėtis. Buvusių ūksminių augalų vietoje ima vešėti šviesomėgiai augalai.[1]

Ar kirtavietė yra miškas?Keisti

Miškui priskiriami ne tik apaugę miško medžiais, bet ir jų dangos laikinai netekę plotai. Siekiama, kad kirtavietėse miškas būtų atkurtas ne vėliau kaip per 3–4 metus po kirtimo. Tiek kirtavietė, tiek jaunuolynas ar suaugę medžiai laikomi mišku, nes tai atskiri jo vystymosi etapai. Kirtavietės, kaip ir kiti laikinai miško medžių netekę plotai (žuvę medynai, želdintinos miško aikštės ir pan.), ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių yra laikomos mišku pagal visuotinai pripažintą ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos patvirtintą miško sąvokos apibrėžimą.[2]

LietuvojeKeisti

Turimų kirtaviečių apskaitą Lietuvoje veda Valstybinė miškų tarnyba. Pasigirsta siūlymų iš įstatymų leidėjų kirtavietes išbraukti iš miškų ploto.[3][2]

ŠaltiniaiKeisti