Kijevo Pečorų laura
50°26′3″ š. pl. 30°33′33″ r. ilg. / 50.43417°š. pl. 30.55917°r. ilg.
| Kijevo Pečorų laura | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Ukraina
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | i, ii, iii, iv |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 527 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1990 (14-oji sesija) |
 Vikiteka: |
Kijevo Pečorų laura |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Kijevo Pečorų laura[1] (ukr. Києво-Печерська лавра) – stačiatikių vienuolynas Kijeve, Ukrainoje. Vienas iš pirmųjų vienuolynų Rusioje, įkurtas 1051-aisias. Įkūrėju laikomas vienuolis Antonijus ir vienas pirmųjų jo mokinių Feodosijus. Kunigaikštis Sviatoslavas II dovanojo vietą vienuolyno statybai ir netrukus ten išaugo nuostabios akmeninės šventyklos, nuspalvintos paveikslais, vienuolių celės, įkurtos uolose, pilies bokštai ir kiti statiniai. XII a. vienuolynas gavo „lauros“ (ypač didelio ir pagrindinio vienuolyno) statusą.
1592–1688 m. buvo Konstantinopolio patriarchato stauropigija (statusas, suteikiantis nepriklausomybę nuo vietinės valdžios), nuo 1688 m. – Maskvos stauropigija, nuo 1786 m. – laura.
Lauroje yra saugomi šventi Dievo žmonių kaulai, vadinamosiose Artimosiose ir Tolimosiose uolose, tarp jų – Iljos Muromiečio, apie kurį parašyta nemažai pasakų. Taip pat lauros teritorijoje yra Piotro Stolypino kapas.
Šiuo metu Laura dalinama į dvi dalis: Žemutinė laura priklauso Ukrainos Stačiatikių bažnyčiai (pavaldžiai Maskvos patriarchatui), o Aukštutinė laura – nacionaliniam istorijos ir kultūros instituto draustiniui.
Įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, vienas iš septynių Ukrainos stebuklų.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vitalijus Mockus. Kijevo Pečorų laura. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ „Saint-Sophia Cathedral and Related Monastic Buildings, Kyiv-Pechersk Lavra“. UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2022-05-01.
Nuorodos
redaguoti