Ketaminas
| Ketaminas | |
|---|---|
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Cheminė formulė | C₁₃H₁₆ClNO |
| Molinė masė | |
| SMILES | CNC1(CCCCC1=O)C2=CC=CC=C2Cl |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Ketaminas – medikamentas, tradiciškai naudojamas bendrajai anestezijai sukelti, taip pat pasižymintis analgetinėmis savybėmis.[1] Skirtingai nuo kitų anestetikų, ketaminas neslopina kvėpavimo, nesulėtėja širdies plakimas, tad pacientams nereikia ventiliatoriaus.[2] Be to, ketamino poveikis trejopas: jis veikia kaip analgetikas, hipnotikas, taip pat sukelia amneziją.[3]
1970 m. JAV maisto ir vaistų administracija leido ketaminą naudoti gydant žmones.[3] Per Vietnamo karą ketaminas buvo naudojamas mūšio lauke gydant sužeistus karius.[2] Kadangi žmonėms ketaminas turi silpną haliucinogeninį poveikį, šiais laikais šis medikamentas daugiausia naudojamas veterinarijoje.[3]
Esama žmonių, kurie ketaminą naudoja rekreacijai.[4]
Tyrimai redaguoti
Ketaminą 1962 m. susintetino Calvin Lee Stevens (naujoji medžiaga tuo metu buvo įvardijama CI–581).[1] Žmonių anestezijai sukelti ketaminas pirmąkart pasitelktas 1964 m. rugpjūčio 3 d.[1] Kaip parodė 1965 m. Guenter Corssen ir Edward F. Domino atlikti tyrimai, ketaminas slopina centrinės nervų sistemos gebėjimą reaguoti į tam tikro stiprumo sensorinius impulsus, tačiau visiškai jų neužblokuoja.[1] Būseną, kurią sukelia ketaminas, autoriai pasiūlė pavadinti disociatyvia anestezija.[1]
Paaiškėjo, kad, viena vertus, ketaminas slopina asociacinę žievę ir tokias požievines struktūras kaip gumburas, kita vertus, stimuliuoja limbinės sistemos dalis, pvz., hipokampą; be to, šis medikamentas adekvačiai blokuoja somatinio skausmo impulsų plitimą, bet visceraliniam skausmui slopinti jo poveikio nepakanka.[1]
1982 m. Londono karališkajame veterinarijos universitete su katėmis atliktas tyrimas atskleidė, kad ketaminas pasižymi analgetinėmis savybėmis: veikdamas kaip N-metil-D-aspartato (NMDA) receptorių antagonistas, selektyviai slopina posinapsinių impulsų plitimą.[1] Tai dar labiau padidino mokslininkų susidomėjimą šiuo medikamentu.[1]
Ketaminas gali būti veiksmingas gydant ilgalaikę depresiją.[4] Kaip atskleidė klinikiniai bandymai, ketaminas padėjo 70 proc. pacientų, tačiau medikamento poveikio trukmė skyrėsi: dalis tiriamųjų po 2 valandų vėl pradėjo jausti depresijos simptomus, kiti gerai jautėsi savaites.[4] Kitas bandymas parodė, jog ketaminas mintis apie savižudybę nutolino tik parai.[4]
Veikimo mechanizmas redaguoti
Ketamino veikimo mechanizmas keleriopas: šis medikamentas veikia kaip NMDA receptorių blokatorius, taip pat kaip kappa ir miu opioidinių receptorių agonistas (dėl to ketaminas gali būti pasitelkiamas kaip adjuvantas įvairios kilmės skausmui slopinti).[1] Esama ir kitų ketamino veikimo mechanizmų, susijusių su monoaminerginiais, muskarininiais, nikotininiais receptoriais.[1] Ketaminui taip pat būdingas vietinis anestezinis poveikis.[1]
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 Kasputytė, Greta; Karbonskienė, Aurika. Ketaminas pooperaciniam skausmui gydyti, Sveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2017, t. 27, Nr. 3. [1]
- ↑ 2,0 2,1 Ketamine for Depression: What to Know. WebMD. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Ketamine. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 „Giliai įkvėpkite: depresines mintis vaikys nosies purškalas“. Lrt.lt, 2019-03-11. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.