Kelmės valsčius
Koordinatės: 55°38′š. pl. 22°56′r. ilg. / 55.63°š. pl. 22.93°r. ilg.
| Kelmės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kelmė |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Žemaitijos seniūnija | XV–XVI a. |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Raseinių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Raseinių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Raseinių apskritis (1944–1947) Kelmės apskritis (1947–1950) |
Kelmės valsčius (rus. Кельменская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kelmė.
Istorija Keisti
Minimas nuo XIII a., 1567 m. prijungtas prie Kražių valsčiaus. Caro laikais valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorija perduota Liolių valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 30 d., jo teritorija perduota Kelmės rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 6700 | 726 kiemai [2] | 5 seniūnijos | 148 | |
| 1923 m.[3] | 414 | 14 711 | 2805 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
240 | 9 apylinkės [4] | |||
Suskirstymas Keisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Daujočiai | Daujočių apylinkė |
| Grimziai | Grimzių apylinkė |
| Kukečiai | Kukečių apylinkė |
| Kušleikiai | Kušleikių apylinkė |
| Maironiai | Maironių apylinkė |
| Noruišiai | Noruišių apylinkė |
| Padubysys | Padubysio apylinkė |
| Palėpšai | Palėpšų apylinkė |
| Verpena | Verpenos apylinkė |
| Iš viso: | 9 apylinkės |
Gyventojai Keisti
Žymūs žmonės Keisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1845 | Pakėvis | Antanas Medekša, 1863 m. sukilimo dalyvis | 1912 |
| 1880 | Pūčkoriškė | Stanislovas Jokūbauskis, kunigas | 1947 |
| 1904 | Jukniškė | Juozas Liaudanskis, tautodailininkas, skulptorius | 1989 |
| 1927 | Varvaliai | Pranas Baltrušaitis, gydytojas | |
| 1929 | Varvaliai | Juozas Baltrušaitis, inžinierius | |
| 1931 | Laugalis | Vytautas Jurevičius, karininkas | 2001 |
| 1937 | Grimzeliai | Rimantas Dichavičius, fotomenininkas | |
| 1937 | Dievoniai | Vytautas Dudėnas, finansininkas, politikas | |
| 1939 | Beržpelkis | Leonija Kulienė, agronomė | |
| 1940 | Liepynai | Juozas Budraitis, aktorius | |
| 1941 | Laukoduma | Jonas Gudmonas, grafikas | |
| 1942 | Jukniškė | Daliutė Ona Matulaitė, skulptorė | |
| 1949 | Juodlaukis | Kazys Milašius, sporto darbuotojas | |
Šaltiniai Keisti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 51