Kazimieras Senkus
| Kazimieras Senkus | |
|---|---|
| Gimė | 1917 m. sausio 24 d. Teiberiai, Vilkaviškio valsčius |
| Mirė | 2018 m. vasario 15 d. (101 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios |
| Tėvai | Ona ir Justinas Senkai |
| Veikla | kunigas, vargonininkas, chorvedys. |
| Alma mater | Vilkaviškio kunigų seminarija, Miunsterio universitetas, Popiežiškasis bažnytinės muzikos institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Kazimieras Senkus (1917 m. sausio 24 d. Teiberių kaime, Vilkaviškio valsčiuje – 2018 m. vasario 15 d. Kaune) – kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys.
Biografija
redaguotiKazimieras Senkus gimė Onos ir Justino Senkų šeimoje. Šeimoje augo septyni vaikai: Justinas, Juozas, Anelė, Ona, Vincas, Anastazija ir Kazimieras. Kazimiero Senkaus brolis Juozas Senkus buvo Lietuvos kalbininkas, redaktorius, Jono Jablonskio sekretorius. Senkų šeima yra nukentėjusi dėl tremties į Sibirą.
Kazimieras Senkus 1928–1934 m. mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, o 1935–1940 Vilkaviškio kunigų seminarijoje.
Teologijos mokslus baigė Miunsterio universitete Vokietijoje. 1942 m. gegužės 30 d. Miunsteryje įšventintas į kunigus. Iki 1943 m. vikaras Rokselyje prie Miunsterio. 1942–1944 m. lietuvių kapelionas Saksonijoje.
1945–1946 m. lankė Rėgensburgo bažnytinės muzikos mokyklą. 1947–1950 m. Popiežiškajame bažnytinės muzikos institute (Pontifici Instituto di Musica Sacra) Romoje studijavo grigališkąjį choralą, kompoziciją, fortepijoną, vargonus, dirigavimą (dėst. Higino Angles, P. Toma ir kiti pedagogai). Už diplominį darbą „Canto populäre religioso nella Lituania catolica“ gavo magistro laipsnį.
1950–1954 m. buvo Šv. Kazimiero kolegijos Romoje giedojimo mokytojas, vargonininkas ir chorvedys. Jo vadovaujamas vyrų choras giedojo kolegijos pamaldose sekmadieniais ir įvairių švenčių metu, dalyvavo Vatikano radijo lietuviškose laidose. 1954 m. iš Baltų instituto Vokietijoje (Bonoje) gavo lietuvių liaudies dainų studijų stipendiją ir 1956 m. parašė studiją „Die Formen der litauischen Volkslieder“ („Lietuvių liaudies dainų struktūra“). 1955–1960 m. klebonas Hechingene, parengė giesmyną „Garbė Dievui" (1960), surinko lietuviškų liaudies giesmių melodijų, sukūrė nemažai giesmių. 1960–1962 m. Tiubingene (konvikte Vilhelmstifte) mokė giedoti klierikus. Iki 1996 m. Rotenburgo – Štutgarto vyskupijos lietuvių kapelionas, Lietuvių misijos vedėjas. Gyvendamas Vokietijoje, daug padėjo Lietuvos žmonėms. Kas iš lietuvių pabuvojo Štutgarte, patyrė jo globą ir paramą. Du kartus lankėsi JAV, buvo Šiaurės Amerikos Lietuvių muzikų sąjungos narys.
K. Senkus religinės muzikos ir giedojimo klausimais nemažai rašė spaudoje, rinko lietuvių liaudies dainas ir jas harmonizavo, sukūrė giesmių ir mišias „Missa Verbum Caro“, išleido tris plokšteles: „Kur bėga Šešupė“, „Skambėkit giesmės“, „Ričardas Daunoras“ (1982–1983), parengė „Liturginį giesmyną" (1993).
1996 m. kunigas grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Palaimintojo Jurgio Matulaičio vienuolyne, Kaune. 2008 metų vasario 5 dieną monsinjoras Kazimieras Senkus, bažnytinės muzikos puoselėtojas, buvęs ilgametis Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas, humanitarinės labdaros ir paramos organizatorius, Lietuvos Respublikos Prezidento buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Iki pat mirties buvo ištikimas savo įsitikinimams, nepaprastai mylėjo žmones ir iš visos širdies siekė jiems padėti.
Gyvenimo šūkis - Kad Kristui giedotų visa Lietuva.
Mirė 2018 vasario 15 dieną, Kaune. Palaidotas Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios šventoriuje.
Bibliografija
redaguoti- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.