Vokietijos lietuvių bendruomenė
Vokietijos lietuvių bendruomenė, VLB (vok. Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V.[1]) – Pasaulio lietuvių bendruomenės (turinčios savo padalinius 35 - iose pasaulio kraštuose) dalis. VLB vienija Vokietijoje gyvenančius lietuvius, puoselėja kultūrą, kalbą, siekia atstovauti jų interesams. Vokietijos lietuvių bendruomenė yra viena „stipriausių“, oficialių narių skaičiumi viena gausausių lietuvių bendruomenė Europoje, savotiškas Europos lietuvių bendruomenes vienijantis centras.
Būstinė (vok. Bundesgeschäftsstelle) – Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld, BRD.[2].
Istorija redaguoti
1946 m. susikūrė Lietuvių Tremtinių Bendruomenė (LTB), vienijusi lietuvių emigrantus, pabėgėlius, kai Antrajam pasauliniam karui artėjant į pabaigą, lietuviai traukėsi į Vakarus, tikėdamiesi, kad išvykę pabus kelias savaites ar kelis mėnesius. Dauguma pasitraukusių lietuvių atsidūrė Vokietijoje. Čia jie pateko į DP (displaced persons – „išvietintieji“ asmenys) stovyklas, kur gyvenimas buvo nelengvas, o ateities perspektyvos neaiškios. Neišsipildžius viltims grįžti į Lietuvą po karo, buvo priversti toliau gyventi svetur. 1947 m. ir vėliau dalis emigravo į (Kanadą, JAV, Australiją, Pietų Amerikos šalis), taip iš Vokietijos pasklisdami po visą pasaulį. Vyresnio amžiaus, ypač silpnesnės sveikatos (apie 8 000 lietuvių) liko Vokietijoje. Po 1957 m. į Vakarų Vokietiją grįžo dalis Lietuvoje gyvenusių Vokietijos piliečių, tarp kurių buvo lietuvių ar prolietuviškai nusiteikusių žmonių. Dalis jų įsiliejo į VLB.
Rytų Vokietijoje jokio organizuoto lietuvių gyvenimo ilgą laiką nebuvo, tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo burtis iš Lietuvos darbo reikalais atsikėlę lietuviai. Po Vokietijos susivienijimo ten susikūrė 2 regioninės apylinkės.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vokietiją pasiekė nauja lietuvių banga. Oficialiais duomenimis 2002 m. Vokietijoje gyveno apie 10 000 LR piliečių (manoma, kad antra tiek buvo laikinai arba nelegaliai). Spėjama, kad dabartiniu metu Vokietijoje gali gyventi apie 25 000 lietuvių tautybės asmenų, o turinčių lietuviškos kilmės (t. y. įskaitant vaikus, anūkus iš mišrių šeimų, paprastai neturinčius LR pilietybės, todėl į oficialią VFR statistiką neįtraukiamus kaip LR piliečius) – kelis kartus daugiau.
Tikslai redaguoti
VLB siekia burti po visą Vokietiją pasklidusius lietuvius bendriems užmojams ir bendravimui tarpusavyje. Taip pat išlaikyti tautiškumą, skatinti lietuvių kalbos vartojimą ir jos mokymąsi, puoselėti lietuvišką auklėjimą bei lavinimąsi, nepamiršti tėvynės tradicijų, steigti ir išlaikyti lietuvių chorus bei liaudies šokių grupes, bibliotekas, tėviškės muziejų, kultūros institutą ir savo spaudą; ruošti studijų dienas, parodas ir kitus kultūros renginius vietos, krašto ir visos Vokietijos mastu.
VLB taip siekia atstovauti Vokietijos lietuvių kultūriniams, teisiniams ir socialiniams reikalams viešose ir privačiose įstaigose, rūpintis pagalbos reikalingais tautiečiais, ypač naujai atvykstančiais į Vokietiją; skatinti lietuvių-vokiečių bendradarbiavimą kultūrinėje srityje; skleisti žinias apie Lietuvą ir jos kultūrą gyvenamajame krašte. Taip pat padėti Lietuvai įžengusiai į Europą, atitinkamai įtakojant krašto gyventojų, verslininkų ir politikų nuomonę, elgesį.
Bendradarbiauja su Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga.
Apylinkės redaguoti
2017 m. veikė 20 apylinkių: Berlyno, Bremeno, Eseno-Miulheimo, Frankfurto prie Maino, Hageno, Hamburgo, Hanoverio, Kelno-Bonos, Liubeko, Memingeno, Miuncheno, Niurnbergo, Raštato, Romuvos, Švetcingeno, Salcgiterio, Sarlando, Štutgarto, Volfsburgo, Lampertheimo ir Centro.
Institucijos redaguoti
Vokietijos LB valdybą sudaro VLB Tarybos 1 metams renkami 5 nariai. Valdybos nariu gali būti kiekvienas VLB narys, kuriam sukako 18 m.
Aukščiausioji Vokietijos lietuvių bendruomenės patariamoji institucija yra Bendruomenės taryba. Bendruomenės tarybą sudaro 15 narių. Jie renkami tiesioginiu ir slaptu balsavimu 3 metams. Rinkimus organizuoja tam tikslui sudaroma Rinkimų komisija. Jie rengiami pagal Tarybos priimtus nuostatus. Bendruomenės tarybos nariu gali būti kiekvienas VLB narys, kuriam sukako 18 metų.
VLB valdybos nariai (2022 m. kovo mėnuo) - Augustas Šernius (pirmininkas), Asta Korinth (pirmininko pavaduotoja), Kristina Braun (iždininkė), Žanas Kalvaitis (komunikacija), Robertas Lendraitis (administravimas + IT).
VLB valdybos nariai (2017 m. gegužės 6 d.) – Alfredas Hermanas (pirmininkas), Martynas Lipšys (vicepirmininkas), Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst (sekretorė ir švietimo reikalai), Kristina Braun (iždininkė), Sergej Sisulin (viešieji ryšiai).
VLB valdybos nariai (2016 m. kovo 19 d.) – Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė (pirmininkė), Arentas Keršis (vicepirmininkas), Jurgita Noreikaitė-Pickel (švietimo reikalai), Stasė Schulz (iždininkė), Gintaras Ručys (kultūra ir sportas).
Išnašos redaguoti
Nuorodos redaguoti
- Oficialus Vokietijos lietuvių bendruomenės tinklalapis (lietuvių, vokiečių k.)
- Lietuvos kultūros institutas Vokietijoje