Karolis Robertas
Karolis Robertas (arba Karolis I, arba Karobertas, veng. Károly Róbert, kroat. Karlo Robert, svk. Karol Róbert, 1288 m. Neapolis – 1342 m. liepos 16 d. Vyšegradas, Vengrija) – 1301–1342 m. Kroatijos karalius, 1308–1342 m. Vengrijos karalius.
Karolis Robertas | |
---|---|
Anžu dinastija | |
Gimė | 1288 m. Neapolis |
Mirė | 1342 m. liepos 16 d. Vyšegradas, Vengrija |
Palaidotas (-a) | Šekešfehervaras |
Tėvas | Karolis Martelis Anžu |
Sutuoktinis (-ė) | Marija Haličietė Marija Silezietė Beatričė Liuksemburgietė Elžbieta iš Piastų |
Vaikai | Karolis Vladislovas Liudvikas I Didysis Andrius I Neapolietis Kotryna Etjenas |
Vengrijos karalius | |
Valdė | 1308 m. - 1342 m. (~34 metai) |
Pirmtakas | Bela V |
Įpėdinis | Liudvikas I Anžu |
Kroatijos karalius | |
Valdė | 1301 m. - 1342 m. (~41 metai) |
Pirmtakas | Andrius III Vengras |
Įpėdinis | Liudvikas I Anžu |
Vikiteka | Karolis Robertas |
Biografija
redaguotiKilęs iš Anžu dinastijos. Tėvas Neapolio kunigaikštis Karolis Martelis Anžu, Neapolio karaliaus Karolio II ir Arpadų dinastijos Vengrijos karaliaus Stepono V dukters vaikaitis.
Šeima
redaguotiPirmoji žmona Haličo princo Levo II duktė Marija Haličietė. Iš šios santuokos vaikų neturėjo. 1306 m. vedė Mariją Silezietę (m. 1315 m.), bet ir su ja vaikų nebuvo. 1318 m. birželio 24 d. vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Henrikas VII Liuksemburgiečio ir Margaritos Brabantietės dukterį Beatričę, bet ji mirė gimdymo metu.
1320 m. liepos 6 d. vedė Lenkijos karaliaus Vladislovo I Lokietkos dukterį Elžbietą. Jiems gimė:
- Karolis (1321–1321 m.)
- Vladislovas (1324–1329 m.)
- Liudvikas I Anžu (1326–1382 m.), Vengrijos ir Lenkijos karalius
- Andrius I Neapolietis (1327–1345 m.), Kalabrijos kunigaikštis
- Kotryna (m. 1355 m.), jos vyras Šveidnico kunigaikštis Henrikas II
- Etjenas (1332–1354 m.) Transilvanijos, Slavonijos ir Kroatijos kunigaikštis
Valdymas
redaguoti1301 m. nutrūkus Arpadų vyriškajai linijai siekė Vengrijos sosto. Jį 1308 m. užėmė įveikęs varžovus Čekijos karalių Vaclovą III ir Bavarijos kunigaikštį Otoną III. Įsitvirtino soste tik po keliolikos metų, nuslopinęs sukilimus ir privertęs paklusti diduomenę.
Įvykdęs finansinę reformą padidino valstybės pajamas. Skatino prekybą ir miestų plėtotę. Sustiprino kariuomenę ir Vengrijos tarptautinę padėtį. 1339 m. susitarė su Lenkijos karaliumi Kazimieru III (buvo vedęs jo seserį Elžbietą), kad jei jis mirs nesusilaukęs sūnaus, Lenkijos sostas atiteks Karolio Roberto sūnui Liudvikui, kurios dukra Jadvyga tapo Jogailos žmona. Karolio Roberto mėginimas suvienyti Vengrijos ir Neapolio karalystes nepavyko, nes pirmiausia tam pasipriešino popiežius.[1]
Palaidotas Arpadų kapavietėje Šekešfehervare.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Karolis Robertas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 474 psl.
Literatūra
redaguoti- Magyarok a Kárpát-medencében. História Könyvek, 1988.; ISBN 963-272-204-3
- Draskóczy István: A magyar nép története 1526-i. g IKVA Kiadó, 1990.; ISBN 963-7760-13-X
- Magyar történelmi kronológia az őstörténettől 1970-ig. Tankönyvkiadó, 1981.; ISBN 963-17-5250-X
- Magyar Életrajzi Lexikon (Akadémiai Kiadó, Budapest, 1967.
- Magyar királyok könyve; szerkesztette Csiffáry Tamás. Könyvmíves Könyvkiadó, 1999.; ISBN 963-9262-03-X
- Engel Pál: Honor, vár, ispánság – válogatott tanulmányok, Osiris Kiadó, 2003 ISBN 963-389-392-5
- Dümmerth Dezső: Az Anjou-ház nyomában, Corvina Kiadó, 1982
Nuorodos
redaguotiGalerija
redaguoti-
Karolio Roberto karūnavimas
-
Karolio Roberto litografija
-
Paminklas Karoliui Rbertui. Budapeštas, Vengrija
Karolis Robertas
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Bela V |
Vengrijos karalius 1308 - 1342 m. |
Po to: Liudvikas I Anžu |