Andrius III
Andrius III Venecijietis (arba Andrašis III, veng. András III, kroat. Andrija III, svk. Ondrej III, apie 1265 m. Venecija – 1301 m. sausio 14 d. Buda) – 1290-1301 m. Vengrijos karalius.
| Andrius III | |
|---|---|
| |
| Andrius III | |
| Arpadų dinastija | |
| Gimė | apie 1265 m. Venecija |
| Mirė | 1301 m. sausio 14 d. Buda |
| Tėvas | Steponas |
| Motina | Tomazina Morozini |
| Sutuoktinis (-ė) | Fenena Agnesė |
| Vaikai | Elžbieta |
 | |
| Valdė | 1290-1301 m. |
| Pirmtakas | Vladislovas IV Kunas |
| Įpėdinis | Vaclovas III |
 | |
| Valdė | 1290-1301 m. |
| Pirmtakas | Vladislovas IV Kunas |
| Įpėdinis | Karolis Robertas |
 Vikiteka |
Andrius III |
Biografija redaguoti
Kilęs iš Arpadų dinastijos, paskutinis šios dinastijos karalius. Tėvas Vengrijos karaliaus Andriaus II ir Beatričės d’Estė sūnus Steponas. Motina Venecijos patricijaus duktė Tomazina Morozini.
Šeima redaguoti
1290 m. rugsėjo 24 d. vedė. Žmona Fenena iš Kujavijos (1276-1295 m.). Jiems gimė duktė Elžbieta (1292–1338 m.), dominikonų vienuolė.
Antroji žmona (vedė 1296 m. vasario 13 d.) Austrijos kunigaikščio Alberto I Austro duktė Agnesė (1281-1364 m.). Su ja vaikų neturėjo.
Valdymas redaguoti
Karaliumi tapo įveikęs popiežiaus Mikalojaus IV remiamą Karolį Martelį Anžu. 1291 sumušė kito pretendento, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Rudolfo I sūnaus Albrechto, kariuomenę. Dar labiau išplėtė didikų privilegijas.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Andrius III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 501 psl.
Literatūra redaguoti
- Engel, Pat. Realm of St. Stephen: A History of Medieval Hungary, 2001
- Kristó, Gyula – Makk, Ferenc: Az Árpád – ház uralkodói (IPC Könyvek, 1996)
- Magyarország Történeti Kronológiája I. – A kezdetektől 1526-ig, főszerkesztő: Benda, Kálmán (Akadémiai Kiadó, Budapest, 1981)
Nuorodos redaguoti
Andrius III
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Vladislovas IV Kunas |
1290 - 1301 m. |
Po to: Vaclovas III |