Karkliniai
- Apie kaimą Kazlų Rūdos savivaldybėje žr. Karkliniai (Kazlų Rūda).
| Karkliniai | ||
|---|---|---|
  Karkliniai |
||
| 54°31′44″š. pl. 23°10′08″r. ilg. / 54.529°š. pl. 23.169°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilkaviškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Keturvalakių seniūnija | |
| Gyventojų | 358 | |
Karkliniai – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, prie kelio 5122 Ožkabaliai–Turgalaukis–Liudvinavas , 3 km į pietus nuo Keturvalakių, 13 km į pietvakarius nuo Marijampolės. Kaimo vakariniu pakraščiu teka Šešupės kairysis intakas Rausvė. Seniūnaitijos centras. Paštas LT-70322.
Istorija
redaguotiNuo XIX a. iki 1914 m. kaimas buvo Karklinių valsčiaus centras. 1905 m. pabaigoje streikavo Karklinių dvaro darbininkai. Po Pirmojo pasaulinio karo 1927 m. Karklinių dvare įkurta mergaičių žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė.[2] Stovi kultūros namai (neveikia; 350 vietų žiūrovų salė, šokių salė, 2 persirengimo kambariai, iki 2007 m. veikė Karklinių pradinė mokykla, dabar įsikūrusi Karklinių kaimo bendruomenė), yra biblioteka, medicinos punktas, veikia Rausvės ugniagesių komanda. Iki 2010 m. birželio mėn. veikė vaikų darželis.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1950–1995 m. | Keturvalakių apylinkė, Vilkaviškio rajonas |
| nuo 1995 m. | Keturvalakių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė |
Karklinių dvaras
redaguotiKarklinių dvaras buvo iš didžiausių Keturvalakių valsčiaus dvarų po Valavičių dvaro, buvo Karklinių majoratas. 1918 m. majoratai buvo paskelbti Lietuvos nuosavybe, nes daugelį jų kitataučiai pasitraukdami paliko. Vykdant žemės reformą majoratai buvo konfiskuoti be jokio atlyginimo. 1905 m. įvyko dvaro darbininkų streikas. XX a. pradžioje Karklinių majoratas su visais palivarkais užėmė 720 ha plotą. Tuo metu jis priklausė dvarininkui Teodorui Bergui. O prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaro savininku buvo žydas Motkė. Po I Pasaulinio karo dvare atsidarė mergaičių žemesnioji žemės ūkio mokykla. Vėliau, atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, Karkliniai buvo patikėti danų ūkininkams, kurie turėjo parodyti lietuvaičiams, kaip reikia šeimininkauti. Tačiau trečio dešimtmečio pradžioje kažkas uždegė dvaro kluoną. Danai, gaisrą įvertinę kaip įspėjimą, iš Karklinių išvyko. Prasidėjus žemės reformai žemės buvo išdalintos. Žemės gavo savanoriai Mičiulis, Kalinauskas ir kt., 10 ha skirta Keturvalakių klebonijai. Pakajų stogas dengtas gontais. Prie paradinių durų stovėjo keturios kolonos su stogeliu. Iš vieno galo buvo pastatyta uždara medinė veranda. Pakajus supo gražus parkas, kurį nuo 1927 m. ėmė prižiūrėti Marijampolės Vargdienių seserų vienuolynui priklausančios namų ruošos, vėliau Žemesniosios žemės ūkio mokyklos moksleivės. Ėmus kurti kolūkius, buvo nugriauti kumetynai: du mediniai, po vieną akmeninį ir molinį. Pakajuose, panaikinus žemės ūkio mokyklą, buvo įkurta kolūkio salė, gyvenamieji butai. Ilgą laiką jie tarnavo Karklinių pradžios mokyklai.
Pavadinimo kilmė
redaguotiKol kas anksčiausias žinomas kaimo paminėjimas yra 1623 m. Lankeliškių parapijos 1617–1692 metų jungtuvių metrikų registracijos knygoje. Tuomet kaimo pavadinimas buvo užrašytas pusiau lotyniška, pusiau slaviška forma de villa Skarklinow, o 1625 m. minima kaip Karklinie. Manoma, kad toks vietovardžio pavadinimas yra kilęs iš toje vietoje ir tuo metu augančio didelio karklyno.
Gyventojai
redaguoti | |||||||
| 1888 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1985 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 134 | 127 (dvare) |
242 | 324 | 459 | 445 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | ||
| 455 | 485 | 435 | 358 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Kęstutis Jokubynas – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam režimui veikėjas, nelegalaus leidinio „Laisvės šauklys“ iniciatorius ir leidėjas, Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijos darbuotojas.
- Juozas Laskevičius – Lietuvos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės kooperacijos narys.
- Vidas Cikana – Lietuvos skulptorius, tautodailininkas, Šakių raj. politinis ir visuomenės veikėjas.
- Zigmas Povilaitis – agronomas, ekonomikos mokslų daktaras, Lietuvos ir Šakių rajono politinis veikėjas. 1952 m. baigė Karklinių žemės ūkio mokyklą.
- Gintautas Urbšys – pedagogas, Lietuvos, Vilkaviškio rajono savivaldybės sporto ir politinis veikėjas.
- Pranas Gudelis – agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.1948–1952 m. Karklinių žemės ūkio mokyklos direktorius.
- Andrius Urbšys – Lietuvos futbolininkas. 2006 m. ir 2009 m. LFF taurės laimėtojas.
- Vytautas Žukauskas – buvęs ,,Žalgirio" sporto draugijos Vilkaviškio rajono tarybos pirmininkas.
- Rimvydas Birštonas – dizaineris.
- Eglė Strumskytė – aktorė ir dainininkė (sopranas).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Karkliniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 448 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Karkliniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 66 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Karkliniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 221
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.