Birvėta

upė Lietuvoje ir Gudijoje
Birvėta
Birvėtos žemupys prie Kazėnų, Baltarusijoje
Birvėtos žemupys prie Kazėnų, Baltarusijoje
Ilgis su Kančiogina 68 km,
36,4 km
Baseino plotas 1607,0 km²
Vidutinis debitas 13 m³/s
Ištakos Kirkučių apylinkės
Žiotys Dysna
Šalys Lietuva, Baltarusija

Birvėta (blrs. Бірвета) – upė rytų Lietuvoje ir Baltarusijoje (Vitebsko srityje); Dysnos dešinysis intakas. Prasideda Švenčionių rajone, Kirkučių kaimo apylinkėse, Sirvėtos regioniniame parke. Teka į šiaurę, prateka Kančiogino ežerą. Toliau Ignalinos rajonu teka į šiaurę ir rytus ir iki įtekėjimo į Erzvėto ežerą vadinama Kančiogina. Toliau vėl teka į rytus, prateka pelkėtas teritorijas, žuvininkystės tvenkinių paribiu. Iš viso pratekėjusi 65 km kerta Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sieną ir teka Baltarusijos Pastovių ir Breslaujos rajono riba. Įteka į Dysną 113 km nuo jos žiočių, į pietus nuo Kazėnų. Birvėtos žemupys pateka į Polocko žemumą.

Intakai: Marūniškė (kairysis), Svyla, Kamoja, Juodupis, Medila (dešinieji).

Slėnis negilus, platus, pelkėtas[1].

Prie Birvėtos esančios gyvenvietės: (prie Kančioginos) Purvėnai, Kančioginas, Barkuškė, Krikonys, Juodagalviai, Mielagėnai, (prie Birvėtos) Erzvėtas, Kelpučiai, Kliukai, Kėkštai, Pivorai, Rimaldiškė.

Birvėta ties Rimaldiške

Upėvardis Birvėta siejamas su blrs. берва („rąstais klotas šlapias kelias, kamša“).[2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Algirdas RainysBirvėta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 257 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 65 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.