Vikipedija

Kaimelis

Kaimelis
{{#if:275px
Įvažiavimas į Kaimelį panemune nuo Gelgaudiškio
Kaimelis
Kaimelis
55°03′58″š. pl. 22°48′40″r. ilg. / 55.066°š. pl. 22.811°r. ilg. / 55.066; 22.811 (Kaimelis)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybės vėliava Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija Kidulių seniūnija
Gyventojų (2021) 129
Vikiteka Kaimelis
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kaimẽlis
Kilmininkas: Kaimẽlio
Naudininkas: Kaimẽliui
Galininkas: Kaimẽlį
Įnagininkas: Kaimeliù
Vietininkas: Kaimẽlyje
Istoriniai pavadinimai lenk. Kajmele

Kaimelis – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, prie kelio  3807  Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai , prie Kidulių ir Šiaudinės, 3 km į pietryčius nuo Jurbarko, Nemuno kairiajame krante, abipus Vinkšnupio upokšnio. Seniūnaitijos centras.

Istorija

redaguoti

Minimas 1295 m. kaip Kymel ar Kimel Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“, 1559 m. Grigaliaus Valavičiaus „Lietuvos girių aprašyme“. Nuo 1685 m. čia būta katalikiškos koplyčios. Ją pastatė Kidulių dvarininkas Kiršenšteinas. 1737–1739 m. joje pamaldas laikydavo žemaičių vyskupas Mikalojus Karpis (čia ir palaidotas).[2] 1758 m. pastatyta Plokščių parapijai priklausiusi bažnyčia.[3] 1860 m. pastatyta medinė vienbokštė Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, joje yra M. K. Čiurlionio tapytas Šv. Roko paveikslas.

Kaimelis nuo Kidulių atsiskyrė 1787 m. Senųjų aktų archyve (AGAD), Varšuvoje, yra saugojamas 1787 m. dvarų, priklausančių Ignotui Potockiui ribų atskyrimas.

Po trečiojo ATR padalinimo 1797 m. Užnemunė atiteko Prūsijai.

1808 m. nustatyta riba Nemuno upe tarp carinės Rusijos ir Varšuvos kunigaikštystės. Šiame žemėlapyje[paaiškinti] tarp palei Nemuną išsidėsčiusių gyvenviečių, dvarų, pažymėtas ir Kaimelis. Kaimelio vietovė tankiau užstatyta ir didesnė nei Kidulių.

Jono Jeronimo Krišpino-Kiršenšteino laikų mūrinis dvaras su rūsiu, dabartinėje Kaimelio dvaro teritorijoje iškilo XVII a. pabaigoje. 1853 m. rugsėjo 16 d., pirkimo-pardavimo sutartimi Kaimelio dvaras perėjoa Simono Povilaičio nuosavybėn (ūkininkui iš Šilgalių kaimo). Naujieji savininkai apgriuvusį Jono Jeronimo Krišpino-Kiršenšteino laikų dvarą nugriovė ir jo vietoje 1866 m. pastatė naujus neoklasicistinio stiliaus rūmus. Kad šis statinys statytas senojo, XVII a. pastato vietoje, įrodo po juo esantys senieji rūsiai, minimi 1828 m. inventoriuje. 1866 m. statyti dvaro rūmai išlikę iki šių dienų, taip pat raudonų plytų špitolė, balandinė, ledainė.

1938 m. pastatytas Pavasarininkų paminklas. Išliko knygnešio J. Stasiulaičio sodyba.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.–1915 m. Kidulių valsčius Naumiesčio apskritis
1919–1950 m. Šakių apskritis
1950–1995 m. Kidulių apylinkė Šakių rajonas
1995– Kidulių seniūnija Šakių rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1882 m. 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
232 365 412
329 (kaime)
83 (dvare) 		303 320 285
1985 m.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2005 m. 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13]
244 210 216 232 192 129
  •  
    2018 m. pasodintą ąžuolyną žymintis akmuo[14]
  •  
    Parapijos Pavasarininkų kuopos pastatytas paminklas
  •  
    Atminimo lenta prie klebonijos apie Lietuvos atkūrimą 1918 m.
  •  
    XVII a. Kaimelio dvarą valdė Jonas Jeronimas Krišpinas. Dvaro krosnies koklius (1685 m.) su jo herbu saugomas Lenkijos nacionaliniame muziejuje Varšuvoje.

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Kaimelis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 310 psl.
  3. ↑ Kajmele. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 671 psl. (lenk.)
  4. ↑ Kaimelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 135 psl.
  5. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. ↑ Kaimelis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 16 psl.
  7. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. ↑ Kaimelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 172
  10. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  14. ↑ Kaimelio ąžuolyno penkmetis kiduliai.lt
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kaimelis&oldid=7267293"