Kabijų kalba
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kabijų kalba Kabɩyɛ | |
Kalbama | Togas, t. p. Gana, Beninas |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | ~1 mln. |
Kilmė | Nigerio-Kongo Atlanto-Kongo gurų gurunsių rytų gurunsių kabijų |
Rašto sistemos | lotynų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Togas (tautinė) |
Prižiūrinčios institucijos | Kabijų akademija (Académie Kabiyè) |
Kalbos kodai | |
ISO 639-3 | kbp |
Kabijų kalba (Kabiye, Kabiyé, Kabɩyɛ) – Nigerio-Kongo kalbų šeimai, Atlanto-Kongo atšakos gurų kalbų pošakiui priklausanti kalba, vartojama kabijų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia šiaurės Togo aukštumose, tačiau XX a. ji paplito ir po likusį Togą bei kaimynines Benino, Ganos sritis. Kalbančiųjų skaičius – apie milijonas žmonių. Kabijų kalbą kaip gimtąją vartoja ~23 % (1999 m.) Togo gyventojų.
Kalba toninė (turi 2 tonus). Tarp priešdėlių, priesagų bei žodžio šaknies vyksta balsių harmonizacija. Kaip ir kitoms Nigerio-Kongo kalboms, kabijų kalbai būdingas daiktavardžių skirstymas į 10 klasių (giminių): 1–8 priklauso įvairūs žodžiai, kaitomi vienaskaita ir daugiskaita, 9 klasei – neskaičiuojami daiktai (pvz., „lapai“, „dulkės“, „uodai“ ir kt.), o 10 klasei – skysčiai. Kiekvienos klasės žodis turi savitą priešdėlį. Veiksmažodžiai kaitomi naudojant skirtingas priesagas, kurios gali nurodyti laiką, nuosaką, tęstinumą.
Greta valstybinės prancūzų kalbos, evių ir kabijų kalbos Toge yra plačiausiai vartojamos kalbos – jomis vykdomas ugdymas mokyklose, leidžiama spauda, televizijos ir radijo laidos.
Maždaug nuo XX a. 4 dešimtmečio pasirodė pirmieji leidiniai kabijų kalba. 1976 m. sudaryta kabijų kalbos gramatika, vėliau – kabijų-prancūzų kalbų žodynas. Įsteigta kabijų kalbos akademija, kuri ~1980 m. patvirtino naują kabijų kalbos abėcėlę. Į šią kalbą parengti Biblijos ir kitų krikščioniškų tekstų vertimai, išleista kabijų patarlių, pasakų, poezijos tekstų, medicininių ir ūkinių leidinių bei brošiūrų.