Kačiūniškės dvaras

55°0′45.16″ š. pl. 23°47′42.2″ r. ilg. / 55.0125444°š. pl. 23.795056°r. ilg. / 55.0125444; 23.795056

Kačiūniškės dvaras
Kačiūniškės dvaras, 2009 m.
Vieta	Kačiūniškė
Rūmų stilius	Eklektika

Kačiūniškės dvaras – dvaras, buvęs Kačiūniškėje, Kauno rajone, dešiniajame Nevėžio krante. Buvusi dvaro sodyba pasiekiama iš kelio 1922 Raudondvaris–Naujieji Bernatoniai–Žemaitkiemis pasukus apie 2 km per Biliūnų km. link Nevėžio. Už 1,5 km į pietus, priešingame Nevėžio krante, išlikusi Kudrėnų dvaro sodyba.

Dvaro sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 166).^[1] Iki 2019 m. buvo išlikę rūmai, tarnų namas, svirnas.

Dvare buvo 5 butai, dar du įrengti sovietmečiu šalia pastatytame name. Pastatas virtęs kaimo daugiabučiu su neįteisintais būstais. Dvaro pastatai, dėl ten gyvenančių privačių asmenų chaotiškos arba netinkamos priežiūros buvo nepatenkinamos arba avarinės būklės, dvaro teritorijoje „atsiradęs“ naudotų mašinų kapinynas. Nepritaikomas ir tinkamai neprižiūrimas Kačiūniškės dvaro kompleksas nyko. Kačiūniškės dvaras stovėjo tuščias, nes buvo neišspręstos tam tikros nuosavybės problemos.

Dvaro sodybą buvo planuojama paversti turistų traukos objektu, nes šalia atsiveria gražus Nevėžio krantų vaizdas. Buvo siekiama atgaivinti sakralinę paskirtį turėjusį dvarą, įkurti muziejų ir kamerinių koncertų erdves, atverti dvarą lankytojams, meno kūrėjams. Ateities vizijose Kačiūniškės dvaras turėjo tapti Nevėžio pakrantės dvarų grandinės dalimi. Prie Nevėžio ateityje planuojama tiesti dviračių takus, upėje sukurti baidarių trasos infrastruktūrą.

Istorija

1850 m. buvo įteisintas seserų benediktinių palivarkas. Tuomet Kačiūniškių dvaras turėjo daugiau kaip 97 dešimtines žemės, tačiau po 1863 m.sukilimo carinė valdžia 10 dešimtinių nusavino rusakalbiams gyventojams, šią vietą pavadindama „Maskva“. Nuo 1864 m. Kačiūniškės buvę Kauno seserų benediktinių žinioje. 1926-1929 m. Kačiūniškės žemės buvo išnuomotos pusininkams, o nuo 1929 m. dvarą ir žemes vėl valdė vienuolės. Tada prie dvaro buvo 89 hektarai žemės. Kačiūniškių dvaro sodybą sudarė 2 kiemai, sodas, kapinės ir 10 trobelių: seserų gyvenamasis namas – rūmai, trijų aukštų pastatas, statytas 1929 m. Pirmame aukšte buvo virtuvė ir sandėliai, antrame – koplyčia, trečiame – kambariai ir vonios. Šeimynos mūrinis namas, dviejų aukštų su požemiais, pastatytas 1931 m. Taip pat medinė klėtis, klojimas, kiaulidė, medinė daržinė.

Į kitą Nevėžio krantą benediktinės keldavosi valtele. Ja atplaukdavo ir Raudondvario parapijai paskirtas klebonas. Atvykęs aukoti Šv. mišių, jis viešėdavo ir Kačiūniškėse, išklausydavo seserų benediktinių išpažinties.

Sovietmečiu vienuolynas uždarytas, rūmai tapo gyvenamuoju namu. Anksčiau rūmuose gyvenusios seserys benediktinės atsisakė bet kokių pretenzijų į nekilnojamąjį turtą. Pastatas atiduotas kolūkiui „Kelias į komunizmą“, paskui Žemės ūkio elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentiniam ūkiui. Čia veikė pieninė, rūsyje – skalbykla. Keliuose kambariuose gyveno kolūkiečiai. Vėliau kolūkių griūties epochoje dvarelis atiduotas keliems neturintiems būsto žmonėms. Kelioms šeimoms laikinus butus dvare skyrė Raudondvario seniūnija.

Dvaro sodybos rekonstrukcija

2016 m. pabaigoje Kačiūniškės dvaras buvo parduodamas per Kauno rajono savivaldybės viešą pardavimo aukcioną, jį nupirko privatūs asmenys.^[2]

2019 m. Kultūros paveldo departamentas atliko patikrinimą rekonstruojamame dvare ir nustatė, jog savavališkai nugriauti du valstybės saugomų vertybių sąraše esantys pastatai – tvartas ir svirnas, o vietoje vieno iš jų pastatytas naujas pastatas.^[3]

Architektūra

Kačiūniškėje vienuolės benediktinės įsikūrė 1929 m. kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva. Čia jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus pagal architekto M. Grubliausko projektą. Ypač įdomus rūmų bokštas, kurio viršutinės dalies ornamentikoje galima įžvelgti stilizuotus Maskvos kremliaus bruožus. Rūmai su kuorais papuoštu bokštu pasižymi žaisminga stilių eklektika. Taip pat įrengta Kačiūniškės Švč. Marijos koplyčia, kurioje laikytos pamaldos. Sienų karnizus ir jonikus virš koplyčios bei antrojo aukšto bokšto langų puošė šv. Benedikto kryžiai. Koplyčios ir kambarių sienos buvo išdažytos tautinių audinių ornamentais. Inventoriaus knygoje minima, kad koplyčioje kabėjo garsiausio renesanso dailininko ir architekto Rafaelio paveikslo „Siksto Madonos“ reprodukcija, o 5 patalpą juosiantys langai pagaminti iš želatininio vitražo.