Juozas Demikis
| Juozas Demikis | |
|---|---|
| Gimė | 1876 m. rugpjūčio 28 d. Liepalotai |
| Mirė | 1937 m. rugpjūčio 13 d. (60 metų) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Kudirkos Naumiestis |
| Veikla | Romos katalikų kunigas |
| Alma mater | Sankt Peterburgo kunigų seminarija |
| Žinomas (-a) už | Bažnyčių statytojas Sibire |
Juozas (Juozapas) Demikis (rus. Иосиф Демикис, 1876 m. rugpjūčio 28 d. Liepalotuose, Suvalkų gubernija, Rusijos imperija – 1937 m. rugpjūčio 13 d. Kaune, Lietuvos Respublika) – Romos katalikų kunigas Latvijoje, Rusijoje ir Lietuvoje.
Biografija redaguoti
Gimė ir augo valstiečių šeimoje. Įstojo ir magistro laipsniu baigė Sankt Peterburgo kunigų seminariją, 1897 m. įšventintas kunigu ir kunigavo Latvijoje.
1899–1900 m. buvo nusiųstas tarnauti vikaru Krasnojarsko bažnyčioje, vėliau paskirtas Tomsko kuratu (tuo metu Vakarų Sibire veikė trys stambios katalikiškos parapijos, jų klebonai buvo pavaldūs tiesiai Magiliavo arkivyskupui ir vadinosi kuratais).[1]1909 m. vyskupas Jonas Cepliakas vizitavo Sibiro ir Tolimųjų Rytų katalikiškas parapijas; po šios kelionės buvo įsteigti trys Sibiro dekanatai: Omsko, Irkutsko ir Tomsko. Pastarojo vadovu, kartu ir Tomsko Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios klebonu buvo patvirtintas kun. Juozas Demikis. Dekanato teritorija buvo didelė, joje gyveno 35 770 parapijiečių.[1]
Tiek būdamas kuratu, tiek tarnaudamas dekanu jis daug prisidėjo statydamas naujas bažnyčias Marienburge, Mariinske, Borokovkoje, Kainske, Novonikolaevske; taip pat pradėjo statyti katalikiškas šventoves Taigoje, Barnaule ir Bijske.[2]
Aptarnaujamoje teritorijoje gyveno nemažai lietuvių tremtinių, jie buvo išblaškyti po Sibiro platybes, bet kai kur gyveno sutelktai. Taip Tomsko gubernijos Spasko kaimelyje (dab. Novosibirsko srities rajoninis centras Vengerovo) 6 000 katalikų bendruomenėje tremtiniai lietuviai sudarė daugumą. Seniūnas Pranas Milinis su iš Ylakių parapijos kilusiu kun. Matu Veitu pastatė katalikišką bažnyčią, tame kaime atliko tremties bausmę ir mirė žinomas 1863 m. sukilėlis kunigas Aleksandras Miliauskas. Šalia Spasko apie 1880 m. buvo įkurtos dar dvi lietuviškos kolonijos: Baisogala (rus. Байсаголь) ir Šeduva (rus. Шадова).[3]
Be aukščiau paminėtų lietuvių kunigų, XIX a. ir XX a. sandūroje Vakarų Sibire jų būta ir daugiau, pvz.: Juozapas Rajunčius tarnavo Kurgane, Novonikolajevske – Pranciškus Baltrušaitis, Tomske – Ignotas Janulis, J. Vilkas – Marienburge bei kt. tautiečiai dvasininkai.[1][4]
Kun. Juozas Demikis iš Sibiro finansiškai parėmė Juozo Tumo-Vaižganto įsteigtą Ryto švietimo draugijos fondą.[5] 1919–1924 m. buvo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonu Irkutske. 1924 m. liepos 20 d. išvyko gyventi į Nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, tarnavo Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje. Po mirties palaidotas Kudirkos Naumiestyje.
Atminimo įamžinimas redaguoti
- 2012 m. prie Tomsko Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios pastatytas 1,5 m aukščio metalinis kryžius su lentelėje įrašytais tarnavusių klebonų vardais, tarp jų yra ir Juozas Demikis.[6]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Католические организации в Сибири в XVIII – начале XX в. в контексте государственно-церковной политики Российской империи (Т.Г. Надзелюк), C. 126 // Религиозный ландшафт Западной Сибири и сопредельных регионов Центральной Азии. – Т. 1: Поздняя древность – начало ХХ в. : коллективная монография / отв. ред. П.К. Дашковский. – Барнаул : Изд-во Алт. ун-та, 2014; ISBN 978-5-7904-1587-6
- ↑ Juozas Vaišnora. Lietuviai misininkai Sibire, psl. 284 // www.prodeoetpatria.lt
- ↑ Viktor Bilotas. «Сибирь в церковном отношении» И.-Б. Пранайтиса, C. 61
- ↑ Список католических священников, совершавших таинства в Томском приходе в 1900–1919 годах по данным метрических книг, хранящихся в ГАТО (Составил свящ. Виктор Билотас) // sib-catholic.ru
- ↑ Viltis, 1913 m. sausio 11 (24) d., Nr. 5 (792); psl. 4
- ↑ Памятники / Католический крест в память о настоятелях Томского прихода // www.gulagmuseum Archyvuota kopija 2018-12-20 iš Wayback Machine projekto.