Atverti pagrindinį meniu
Solanum nigrum
Juodoji kiauliauogė (Solanum nigrum)
Juodoji kiauliauogė (Solanum nigrum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Lamiidae)
Šeima: Bulviniai
(Wikispecies-logo.svg Solanaceae)
Gentis: Kiauliauogė
(Wikispecies-logo.svg Solanum)
Rūšis: Juodoji kiauliauogė
(Wikispecies-logo.svg Solanum nigrum)
Binomas
Solanum nigrum
L.

Juodoji kiauliauogė (lot. Solanum nigrum, angl. European black nightshade, Black nightshade, Duscle, Garden nightshade, Hound's berry, Petty morel, Wonder berry, Small-fruited black nightshade, Popolo, vok. Schwarze Nachtschatten, Schwarz-Nachtschatten) – bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas. Natūraliai paplitęs Eurazijoje, introdukuotas Amerikoje, Australazijoje ir Pietų Afrikoje. Paplitęs beveik visoje Lietuvoje.

EkologijaKeisti

 
Iliustracija iš Deutschlands Flora in Abbildungen

Auga daržuose, bergždynuose, laukų pasėliuose, šiukšlynuose, dykvietėse, panamėse, pakelėse, upių pakrantėse. Gerai auga sunkesnėse molio ir priemolio dirvose, mėgsta šiltas, atviras vietas, kur gausiau azoto. Augalas prisitaikęs išgyventi skirtingose augimo sąlygose, tačiau neištveria ilgų sausrų. Kai kuriose šalyse paskelbtas piktžole.

Žiedus apdulkina žiedmusės, bitės ir kamanės. Sėklas platina gyvūnai.

BiologijaKeisti

Tai vienmetis, iki 70 cm aukščio žolinis augalas, skleidžiantis nemalonų kvapą. Stiebas status, briaunotas, šakotas. Lapai 2,5-7 cm ilgio, 2-4,5 cm pločio, kiaušiniški arba beveik trikampiški, ilgais kotais, dažniausiai pliki, kraštai įlankstyti, atokiai dantyti. Visos augalo dalys apaugusios plaukeliais.

Balti taisyklingi žiedai panašūs į valgomosios bulvės, tik mažesni, nedideliuose žiedynuose. Žiedynkočiai 14-28 mm ilgio, rečiau 8 mm. Žiedkočiai nulinkę žemyn, su sustorėjusiom viršūnėm. Taurelė 1,2-2,5 mm ilgio, varpo formos, sudaryta iš penkių kiaušiniškų taurėlapių. Per vaisių brendimą taurelė truputį padidėja. Vainiklapiai penki, tarpusavyje suaugę, sudaro žvaigždės formos vainikėlį. Kuokeliai 1,5-2,5 mm ilgio, jų dulkinės geltonos, suaugusios į vamzdelį, kuris gaubia liemenėlį.

Žydi liepos – spalio mėnesiais. Vaisius – žalia, vėliau pajuostanti, rutuliška, 6-10 mm skersmens, žirnio dydžio uoga. Pasitaiko geltonų, raudonų ar net balkšvų uogų. Kiekviena uoga turi 40-60 sėklų. Sėklos plokščios, 1,7-2,4 mm ilgio, blyškiai geltonos.

NaudojimasKeisti

Augalas nuodingas. Kaip ir visos kiauliauogių genties rūšys turi alkaloido solanino, taip pat ir gliukozidų, saponinų. Neprinokusiose uogose solanino yra daugiausia, todėl jomis kartais apsinuodija vaikai. Visai prinokusios uogos maistui tinkamos. Iš uogų verdamos uogienės, jų dedama į pyragus. Kai kuriose šalyse augalas auginamas kaip lapinė daržovė, vartojami termiškai apdoroti lapai. Vaistams naudojama žolė. Turi diuretiko, narkotiko, uždegimą, karščiavimą malšinančių savybių.

NuorodosKeisti

LiteratūraKeisti

 

Vikiteka

  • Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 98 p.