Jungtinių Tautų Konferencija dėl darnios plėtros

Jungtinių Tautų Konferencija dėl darnios plėtros (arba Rio+20) – Jungtinių Tautų rengiama tarptautinė aplinkos apsaugos ir darniosios plėtros konferencija, vykusi 2012 m. birželio 20-22 dienomis Rio de Žaneire, Brazilijoje. Ji organizuota siekiant pažymėti Aplinkos ir plėtros konferencijos dvidešimtmetį, aptarti įgyvendintus ir esamus tikslus, naujus iššūkius.[1]

Dvi didžiosios konferencijos temos buvo: 1) žalioji ekonomika darnios plėtros kontekste ir skurdo mažinimas; 2) institucinė darnios plėtros struktūra. Septynios iškeltos probleminės sritys: nedarbas, energija, miestai, maistas, vanduo, vandenynai, gamtos kataklizmai.[2]

Be pagrindinės valstybių atstovų konferencijos tuo pačiu metu vyko atviras nevyriausybinių organizacijų forumas.

Pasiruošimas

redaguoti

Iki konferencijos įvyko trys pasiruošiamieji susitikimai (2010, 2011 ir 2012 metais) bei trys tarpiniai susitikimai (du 2011 ir 2012 metais).[3][4] Valstybės taip pat buvo kviečiamos teikti savo pasiūlymus dėl konferencijos turinio.[5]

Dalyviai

redaguoti

Konferencijoje dalyvavo apie 100 valstybių vadovai. Iš viso konferencijos renginiuose apsilankė apie 40 000 žmonių.[6]

Rezultatas

redaguoti

Iki prasidedant konferencijai buvo teigiama, kad jos metu valstybės sieks pasirašyti deklaraciją, kurios pirminė, 2012 m. sausį paskelbta versija susidejo iš 10 darnios plėtros tikslų ir pažado kurti darnią žaliąją ekonomiką. Be to buvo keliami siekiai priimti susitarimą dėl vandenynų apsaugos, sukurti tarptautinę aplinkos klausimais besirūpinančią agentūrą ir įsteigti ateities kartų ombudsmeno pareigybę.[7]

Paskutinę konferencijos dieną dalyvaujančios šalys priėmė teisiškai neįpareigojantį dokumentą „Ateitis, kurios norime“ (angl. The Future We Want), kuriame atnaujino įsipareigojimus siekti darnaus vystymosi.[8] Jo turinys yra kritikuojamas dėl neambicingumo ir mažų pokyčių lyginant su 1992 m. priimta panašia deklaracija – Darbotvarke 21.[9]

Konferencijoje taip pat buvo susitarta dėl darnaus vystymosi tikslų, kurie pakeistų 2015 m. pasibaigsiančius tūkstantmečio vystymosi tikslus, įsteigimo.[10]

Nuorodos

redaguoti

Susiję puslapiai

redaguoti

Išnašos

redaguoti