Darbotvarkė 21 – su aplinkos apsauga ir darniuoju vystymusi susijęs veiksmų planas, priimtas Aplinkos ir plėtros konferencijoje 1992 metais. Darbotvarkė 21 apima platų temų sąrašą ir yra sukurtas kaip patarimų rinkinys, galintis padėti tarptautinėms organizacijoms, valstybėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir pavieniams individams pritaikyti darnios raidos principus praktikoje.[1] Darbotvarkės 21 svarba ir įgyvendinimo būtinybė buvo iš naujo patvirtinta 2002 metais vykusiame Žemės susitikime dėl darnios plėtros bei 2012 m. rengtoje Konferencijoje dėl darnios plėtros.

Struktūra redaguoti

Darbotvarkė 21 suskirstyta į 4 dalis ir 40 skyrių. Pirmoji dalis skirta socialiniams ir ekonominiams darnios raidos klausimams. Antroji – resursų apsaugai ir efektyviam panaudojimui. Trečioji – įvairių įtakos grupių, kaip kad vietinių gyventojų, valdžios institucijų ir NVO, įtraukimui į sprendimų priėmimą ir jų įtakos stiprinimui. Ketvirtoji – iškeltų tikslų įgyvendinimo būdams (kaip kad technologijoms, švietimui, institucijoms) ir jų finansavimui.[2]

Įgyvendinimas redaguoti

Jungtinių Tautų darnios raidos komisija veikia kaip Darbotvarkės 21 įgyvendinimą prižiūrinti institucija.

Darbotvarkė 21 nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, valstybės neprivalo įgyvendinti jame išdėstytų nuostatų. Dėl to joje iškeltų tikslų įgyvendinimas yra lėtas ir ribotas. Nepaisant to, Darbotvarkė 21 padarė įtaką šalims sukurti savas darnios raidos strategijas, įgyvendindamos darniojo vystymosi principus ja remiasi įvairios organizacijos bei pačios Jungtinės Tautos.[3]

Nuorodos redaguoti

Susiję straipsniai redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. Agenda 21, UN
  2. Darbotvarkė 21 Archyvuota kopija 2007-11-08 iš Wayback Machine projekto., LR Aplinkos ministerija
  3. Jane Roberts. Environmental Policy. Taylor & Francis Group, 2010, p. 190