Junano istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Junano istorija - seniau valstybingumą turėjusios Kinijos pietvakarinės teritorijos (dab. Junano provincija, pietinis Sichuanas, vakarinis Guizhou, šiaurinis Mianmaras) istorija.

Dian valstybė

Pagrindinis straipsnis: Dian

Dian kultūros bronzos dirbinys, vaizduojantis šventą gyvūną karvę

Seniausias civilizacijos židinys teritorijoje IV a. pr. m. e. atsirado prie Dian ežero, kur kinų šaltiniai mini Dian (滇) valstybę. Archeologiniai šaltiniai parodo tuo metu labai išvystytą bronzos apdirbimo techniką. Spėjama, kad vietinės kultūros garbintas gyvūnas buvo karvė.

109 m. pr. m. e. Kinijos imperatorius Vudi užėmė šias teritorijas ir įsteigė čia Yizhou provinciją. Tuo pat metu tas pats imperatorius užėmė senąją Korėjos valstybę Kočiosoną ir Pietų Kinijos valstybę Namvietą. Visose šiose teritorijose buvo intensyviai introdukuojama Kinijos kultūra, paremta literatūrine kinų kalba, papročiais. Tokiu būdu Junanis buvo įjungtas į sinosferą.

Nanzhong

Nusilpus Kinijai Trijų karalysčių laikotarpiu, Junanas vėl tapo nepriklausomas, ir su kai kuriais pertrūkiais išsaugojo nepriklausomybę. Tuo metu valstybė vadinta Nanzhong (南中), o jos sostinė sostinė buvo prie Dian ežero. Ją valdė i tautos Cuan klanas.

Nanzhao ir Dali

Pagrindiniai straipsniai: Nanzhao, Dali

Nanzhao/Dali ir Kinijos valstybių teritorija apie XI a.

VIII a. prie Erhai ežero bajų tauta sukūrė daug smulkių valstybėlių, kiniškai vadinamų zhao. 728 m. pietinės zhao valdovas Piluoke užėmė kitas valsybes ir susikūrė Nanzhao (kin. pietinė zhao). IX a ši valstybė išsiplėtė visame Junane, o vieną kartą nusiaubė Kinijos provincijos miestą Čengdu, taip pat pietuose esantį Mianmarą (tuometinė Piu).

Nanzhao nusilpus, 937 m. čia į valdžią atėjo nauja dinastija, ir valstybė pakeitė pavadinimą į Dali (bajų kalba Darllit), taip pat vadinta ir jos sostinė (Dali) prie Erhajaus ežero. Jos valdovai propagavo kinišką budizmą. Valstybė klestėjo dėka arbatos kelio, kuris jungė Kiniją, Mianmarą ir Tibetą.

Yuan, Ming ir Qing dinastijos

XIII a. mongolų chanui užėmus sostinę Dali, valstybė buvo inkorporuota į Kinijos sudėtį kaip Yunnan provincija. Centrinė valdžia paliko vietinius valdytojus (vadinamus tusi), skatindama jų tarpusavio nesutarimus, kas didino krašto etninį ir politinį susiskaldymą. Tokių valdytojų buvo priskaičiuojama apie 300, ir dauguma jų išvystė vietines dinastijas. Tik nuo XVII a. tusi pradėti keisti skiriamais iš sostinės valdininkais.

XIX a

XIX a. labai paspartėjo šiaurės hanių migracija į Junanį (tarp 1775 ir 1850 m. regiono gyventojų skaičius išaugo nuo 4 iki 10 mln.). Nuo XVII a. regione daugėjo ir musulmonų (panthay), kurie kontroliavo prekybos kelius ir pelningą prekybą tarp Mianmaro ir Kinijos. 1855 m. jie inicijavo sukilimą prieš Kinijos valdžią, prie kurio prisijungė dauguma Junanio tautų. 1859 m. paskelbta nepriklausoma valstybė Pignan (平南), kuri išsilaikė iki 1868 m. Sukilimas buvo numalšintas labai žiauriai, o musulmonai masiškai migravo į kaimyninį Mianmarą.

XX a

XX a., po Kinijos resublikos paskelbimo, Yunanas buvo galutinai inkorporuotas į Kinijos sudėtį.