Atverti pagrindinį meniu

Julijona (Tverės kunigaikštytė)

Julijona (Tverės kunigaikštytė)
Riurikaičių dinastija
Gimė ~ 1325 m.
Mirė 1392 m. (~67 metai)
Tėvas Aleksandras Michailovičius
Motina Anastazija
Sutuoktinis (-ė) Algirdas
Commons-logo.svg Vikiteka Julijona (Tverės kunigaikštytė)Vikiteka

Julijona iš Tverės (rus. Ульяна Александровна Тверская, Marina , g. apie 13251392 m. rudenį) – Tverės didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Haličo Anastazijos duktė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmona.[1]

Po Algirdo mirties Julijona tapo vienuole ir pasirinko Marinos vardą. Ji mirė apie 1392 metus.

Julijonos tėvas Aleksandras, savo 1329 m. konflikto su Maskvos kunigaikštystės princu Ivanu Kalita metu gavo prieglobstį pas Gediminą.

1349 metais Algirdas pasiuntė pasiuntinius į Aukso ordą, siūlydamas chanui Džanibekui sukurti sandraugą prieš Maskvos didįjį kunigaikštį Simeoną, tačiau šis pasiūlymas nebuvo priimtas. Tuomet Algirdas 1350 m. sudarė sutartį su Simeonu ir vedė antrąjį kartą – Simeono žmonos Marijos seserį Julijoną, Tverės kunigaikštytę.

ŠeimaKeisti

Julijona ir Algirdas turėjo penkiolika vaikų. Jų sūnus Jogaila paveldėjo sostą ir tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1386 m. jis taip pat buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.

GenealogijaKeisti

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Jaroslavas Vsevolodovičius
 
 
 
 
 
 
 
Jaroslavas Jaroslavičius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Rostislava Mstslavna
 
 
 
 
 
 
 
Michailas Jaroslavičius Šventasis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Jurijus Michailovičius
 
 
 
 
 
 
 
Ksenija Jurjevns
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Aleksandras Michailovičius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Borisas Vasilkovičius
 
 
 
 
 
 
 
Dmitrijus Borisovičius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marija Jaroslavna, Muromo kunigaikštytė
 
 
 
 
 
 
 
Ana Kašinskaja
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Julijona
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Taip pat skaitykiteKeisti

IšnašosKeisti

  1. Mažeika, Rasa. „Was Grand Prince Algirdas a Greek Orthodox Christian?“. Lituanus, 33 (4) (1987). Pasiektas 2007-09-06. 
  2. Tęgowski, Jan. „Pierwsze pokolenia Giedyminowiczów“. Wrocław : Wydaw. Historyczne. 

NuorodosKeisti