Šis straipsnis apie Popiežių Joną XXIII. Apie kitus popiežius vardu Jonas skaitykite straipsnyje Popiežius Jonas. Apie kitas žodžio Jonas reikšmes skaitykite straipsnyje Jonas.
Gimė Brusikoje, Sotto il Monte komunos dalyje, žemvaldžių grafų Morlanų samdinių Džiovanio Batistos Ronkalio ir Marianos Macolos šeimoje. Ketvirtasis iš trylikos vaikų, vyriausias tarp brolių.
1900 m. baigė Bergamo dvasinę seminariją, 1904 m. baigė Romos popiežiškąją seminariją, teologijos daktaras. 1904 m. įšventintas kunigu. 1905–1914 m. Bergamo vyskupo Radinio Tedeskio sekretorius, Bergamo kunigų seminarijos profesorius. Per Pirmąjį pasaulinį karąItalijos kariuomenės sanitarinės dalies puskarininkis, vėliau – karo kapelionas.
Chaimas Barlas, iš Lietuvos kilęs žydas, Žydų agentūros atstovas Ženevoje, 1942 m. prašė jį užtarti Bratislavos žydus. Jam pavyko sustabdyti deportaciją.[1] Padėjo iš Vengrijos bėgantiems žydams.
Išrinktas popiežiumi 1959 m. pradėjo rengti Vatikano II susirinkimą, vykusį 1962–1965 m., kurio pagrindiniai tikslai buvo Bažnyčios atsinaujinimas (adžomamentas) ir krikščioniškų Bažnyčių ekumenizacija. Padidino kardinolų kolegiją, į ją įtraukė Afrikos ir Japonijos atstovų. Stiprino ekumeninius ryšius su kitomis Bažnyčiomis. 1960 m. įsteigė Krikščionių vienybės sekretoriatą, (dab. Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba). Bendravo su tikinčiųjų bendruomenėmis. Susitiko su didžiųjų pasaulio valstybių ir komunistinių šalių valdžios atstovais.[2]