Jonas Nainys (1900)
| Jonas Nainys (1900) | |
|---|---|
| Gimė | 1900 m. liepos 7 d. Burniškiai, Lygumų valsčius |
| Mirė | 1984 m. balandžio 15 d. (83 metai) Kaunas |
| Veikla | veterinarijos gydytojas, LVA rektorius |
| Partija | 1951 m. SSKP |
| Alma mater | 1934 m. Vienos aukštoji veterinarijos mokykla |
Jonas Nainys (1900 m. liepos 7 d. Burniškiuose, Lygumų valsčius – 1984 m. balandžio 15 d. Kaune) – Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras, Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius.
Biografija
redaguotiGimė ūkininko šeimoje. Pradžios mokyklą baigė pas liaudies mokytoją (daraktorių). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šiaulių rusiškoje progimnazijoje baigė pirmąją klasę. Po karo, įkūrus Šiauliuose lietuvišką gimnaziją, eksternu išlaikė egzaminus į trečiąją klasę. 1919 m. vasarą Kaune įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Tarnaudamas kariuomenėje sunkiai susirgo: iš pradžių – plaučių uždegimu, vėliau – osteomelitu. 1919–1922 m. gulėjo Kauno karo ligoninėje, tačiau sveikatos neatgavo – tapo karo invalidu.
1924 m. Kaune baigė buhalterijos ir kooperacijos kursus. 1924–1927 m. lankė J. Tumėno kursus suaugusiesiems. 1925–1927 m. Karo invalidų draugijos pirmininkas. 1927 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete, Veterinarijos skyriuje. 1928 m. uždarius Veterinarijos skyrių, išvyko studijuoti į Vienos aukštąją veterinarijos mokyklą. 1934 m. baigė studijas ir apgynė daktaratą tema „Vienos miesto įvairių dešrų tyrimai“, veterinarijos mokslų daktaras. 1934–1935 m. tobulinosi pieno ir pieno produktų analizės chemijos tyrimo srityje Vienoje ir Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Dotnuvoje. 1935 m. pradėjo dirbti vyresniuoju asistentu Veterinarijos bakteriologijos instituto Tuberkuliozės skyriuje, 1938 m. Maisto produktų ir pašarų tyrimo laboratorijos vedėju.
1940–1941 m. Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius ir Maisto produktų higienos instituto direktorius, katedros vedėjas, nuo 1941 m. profesorius. 1941 m. birželio mėn. išvykusį komandiruotėn Maskvoje užklupo SSRS-Vokietijos karas. Iki 1942 m. kovo mėnesio dirbo Saratovo srities Petrovsko rajono Griaznickos veterinarijos punkto veterinarijos gydytoju. Nuo 1942 m. kovo mėn. – 16-osios lietuviškos divizijos 156 pulko vyr. veterinarijos gydytojas. 1943 m. kovo mėn. demobilizuotas, dirbo SSRS veterinarijos valdybos vyr. epizootologu Maskvoje, vėliau – sąjunginiame eksperimentinės veterinarijos institute.
1945 m. sausio 8-31 d. Veterinarijos valdybos viršininkas. 1945–1973 m. Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarinės sanitarinės ekspertizės ir zooohigienos katedros vedėjas, 1952–1953 m. Zootechnikos fakulteto dekanas, 1953–1958 m. akademijos prorektorius mokymo ir mokslo reikalams, 1950–1952 m. dar ir Žemės ūkio instituto Veterinarijos poskyrio vedėjas. Nuo 1958 m. profesorius. 1973–1984 m. Veterinarijos sanitarinės ekspertizės ir zoohigienos katedros konsultantas.[1][2][3]
Paskelbė apie 20 mokslinių straipsnių.
Bibliografija
redaguoti- Gyvulių susirgimai dėl neteisingo šėrimo ir pašarų: vadovėlis, 1950 m.
- Pienininkystė ir pieno higiena: vadovėlis, 1950 m., 2 leid. 1959 m.
- Zoohigiena ir veterinarijos pagrindai: vadovėlis, 1952 m.
- Kiaušiniai, jų laikymas ir ekspertizė: vadovėlis, 1956 m.
- Kaip gauti ir išlaikyti gerą pieną ir jo produktus: vadovėlis, 1962 m.
Įvertinimas
redaguoti- 1965 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Bronius Bakutis. Jonas Nainys (1900). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 10 psl.
- ↑ Jonas Nainys (1900). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 175
- ↑ http://web.lva.lt/apie-akademija/va-rektoriai/jonas-nainys-1940-1941[neveikianti nuoroda]