John Gielgud
Gimė 1904 m. balandžio 14 d.
Pietų Kensingtonas, Londonas, Didžioji Britanija
Mirė 2000 m. gegužės 21 d. (96 metai)
Voton Hausas, Bekingemšyras, Didžioji Britanija
Tėvas Frank Gielgud
Motina Katie Terry
Veikla Aktorius, įgarsintojas, režisierius.
Vikiteka John Gielgud

Seras Arturas Džonas Gilgudas (Gelgaudas) (angl. Sir Arthur John Gielgud; (1904 m. balandžio 14 d. Pietų Kensingtone, Londonas, Didžioji Britanija – 2000 m. gegužės 21 d. Voton Hause, Bekingemšyras, Didžioji Britanija) – teatrų ir filmų aktorius, įgarsintojas, režisierius. Už atliktus vaidmenis yra gavęs „Oskaro“, „Emmy“ ir „Grammy“ apdovanojimus.

1936 metais
1936 metais
1974 metais
Gilgudo teatras Londone
Gilgudo teatras Londone
Gilgudo teatras Londone

Biografija

redaguoti

Gimė 1904 m. balandžio 14 d. Pietų Kensingtone, Londone. Tėvas Frank Gielgud, gimęs 1880 m., kilęs iš garsios Lietuvos didikų Gelgaudų šeimos, kurie po Lietuvoje įvykusio 1831 m. sukilimo, 1837 m. pabėgo iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją, palikdamas paveldimą Gelgaudų pilį (dabar vadinama Panemunės pilimi Jurbarko rajone). Senelis iš tėvo pusės buvo Adam Gielgud (1834-1920), kuris buvo vedęs Leontyna Aniela Aszperger, kurios mama buvo garsi lenkų aktorė Aniela Ašpergerova (1816–1902). Senelio Adamo močiutė buvo Stanislovo Antano Tiškevičiaus Logoiskio dukra Eleonora Tiškevičiūtė Logoiska,[1] kuri buvo ištekėjusi už Jono Gelgaudo, kurio brolis buvo garsus sukilimo vadas Antanas Gelgaudas.[2] Motina Katie Terry kilusi iš žymios Terry aktorių giminės, jo močiutė Kate Terry taip pat buvo aktorė. Aktoriaus brolis Lewis Gielgud dirbo Didžiosios Britanijos slaptojoje tarnyboje, kitas brolis Val Gielgud buvo garsus BBC radijo ir televizijos laidų vedėjas. Aktoriaus dukterėčia Maina Gielgud yra garsi baleto šokėja.

Aktoriaus karjera

redaguoti

1917 m. rugsėjį pradėjo mokytis Vestminsterio mokykloje, kurios menų klasėje puikiai atsiskleidė dailėje, grįžęs namo piešdavo užsklandas žaislų teatrui. Būdamas 16 metų nusprendė tapti aktoriumi ir 1921 m. liepos mėnesį nuėjo į peržiūrą, kurioje gerai pasirodęs gavo stipendiją mokytis karališkoje dramos mokykloje. 1922 m. pradėjo dirbti aktoriumi savo pusseserės Phyllis Neilson-Terry aktorių trupėje.

1925 m. Oksfordo teatre atliko Antono Čechovo pjesės „Vyšnių sodas“, Trofimovo vaidmenį. XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje aktoriui buvo pasiūlyta išvykti į JAV ir atlikti kelis vaidmenis Niujorko Brodvėjaus teatre. Brodvėjuje aktorius vaidindavo klasikinio žanro pjesėse, kaip „Hamletas“, „Ofelija“ ir „Šekspyras“. 1937 m. Brodvėjuje aktoriaus suvaidintas Hamleto vaidmuo atnešė jam tarptautinį pripažinimą.

1937 m. aktorius grįžo į Didžiają Britaniją, kur vaidino daug įvairių vaidmenų. Didžiojoje Britanijoje vaidino pagrindinius vaidmenis daugybėje William Shakespeare sukurtų pjesių, tokių kaip „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Romeo ir Džuljeta“, „Karalius Lyras“, „Hamletas“, „Audra“, „Ričardas II“, „Daug triukšmo dėl nieko“ ir kitose pjesėse. 1977 m. Londono Karališkajame Nacionaliniame teatre paskutinį kartą suvaidino Šekspyro pjesėjė „Julijus Cezaris“.

Režisieriaus karjera

redaguoti

1932 m. pirmą kartą surežisavo „Romeo ir Džuljetą“. J. Gielgud režisavo įvairių autorių kūrinius, tačiau didžiausią sėkmę ir pripažinimą jam atnešė Šekspyro spektakliai – „Romeo ir Džuljeta“ (1935), „Ričardas II“ (1937, 1953), „Karalius Lyras“ (1950, 1955), „Daug triukšmo dėl nieko“ (1952, 1955, 1959) ir „Hamletas“ (1934, 1939, 1945).

1928 m. aktoriaus brolis, BBC radijo laidų vedėjas, Val Gielgud pakvietė savo brolį dalyvauti pjesės įgarsinime per radiją. Taip daugybę metų aktorius įgarsindavo įvairiausius kūrinius, iš kurių daugelyje pačiam būdavo tekę vaidinti ar surežisuoti. XX a. šeštajame dešimtmetyje įgarsindavo Šerloką Holmsą. 1994 m. paskutinį kartą radijuje įgarsino Karalių Lyrą.

Pirmą kartą J. Gielgud kine suvaidino 1924 m., filme „Kas yra žmogus?“ (Who Is the Man?). Vėliau kartais vaidindavo įvairiuose britų filmuose, tačiau tarptautinę sėkmę ir pripažinimą gavo filmuose suvaidintuose paskutiniais savo gyvenimo dešimtmečiais. 1981 m. gavo Oskarą už liokajaus vaidmenį komedijoje „Artūras“. 2000 m., būdamas 96 metų, suvaidino paskutiniame savo trumpametražiame filme „Katastrofa“. Mirė nuo kvėpavimo takų infekcijos 2000 m. gegužės 21 d. Voton Hause, Bekingemšyre. 1994 m. aktoriaus garbei Londono „Globe Theatre“ buvo pervadintas į „Gielgud Theatre“ bei įkurtas Sir John Gielgud apdovanojimas už geriausius vaidmenis dramos spektakliuose.

Apdovanojimai

redaguoti
  • 1985: Specialus apdovanojimas
  • 1964: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime Becket
  • 1981: Apdovanotas už geriausią pagalbinio aktoriaus vaidmenį filme Arthur
  • 1966: Apdovanojimas už išskirtinę dramos programą Ages of Man
  • 1982: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime Brideshead Revisited
  • 1984: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime The Master of Ballantrae
  • 1985: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime Romance on the Orient Express
  • 1989: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime War and Remembrance
  • 1991: Apdovanojimas už pagrindinį vaidmenį filme Summer's Lease
  • 1948: Apdovanojimas už išskirtinę užsienio programą The Importance of Being Earnest
  • 1959: Specialus apdovanojimas už indėlį į teatrą, Šekspyro vieno žmogaus vaidinamoje pjėsėjė Ages of Man
  • 1961: Apdovanojimas už geriausią režisūrą Big Fish, Little Fish
  • 1963: Nominuotas už geriausią režisūrą The School for Scandal
  • 1965: Nominuotas už pagrindinį vaidmenį spektaklyje Tiny Alice
  • 1971: Nominuotas geriausiu aktoriu spektaklyje Home
  • 1970: Geriausio aktoriaus titulas kartu su Ralph Richardson spektaklyje Home
  • 1975: Geriausio aktoriaus apdovanojimas už spektaklį No Man's Land
  • 1982: Specialus apdovanojimas už gyvenimo pasiekimus teatre
  • 1959: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Ages of Man
  • 1964: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Hamlete
  • 1964: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Ages of Man, Volume 2 (One Man in His Time) Part Two - Shakespeare
  • 1979: Apdovanotas už geriausią įgarsinimą Ages of Man - Recordings from Shakespeare
  • 1982: Nominuotas už geriausią įgarsinimą No Man's Land
  • 1983: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Old Possum's Book of Practical Cats
  • 1986: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Gulliver
  • 1988: Nominuotas už geriausią įgarsinimą A Christmas Carol
  • 1989: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Sir John Gielgud Reads Alice in Wonderland
  • 1991: Nominuotas už geriausią albumą vaikams The Emperor's New Clothes
  • 1977: Geriausias aktorius filme Providence
  • 1981: Geriausias pagalbinis aktorius filme Arthur
  • 1981: Geriausias pagalbinis aktorius filme Arthur
  • 1985: Geriausias pagalbinis aktorius filme Plenty
  • 1981: Geriausias pagalbinis aktorius filme Arthur
  • 1988: Geriausias pagalbinis aktorius seriale War and Remembrance
  • 1989: Nominuotas geriausiam aktoriui seriale War and Remembrance

Filmografija

redaguoti
  • Who Is the Man? (1924)
  • The Clue of the New Pin (1929)
  • Insult (1932)
  • The Good Companions (1933)
  • Secret Agent (1936)
  • The Prime Minister (1941)
  • Julius Caesar (1953)
  • Richard III (1955)
  • Around the World in Eighty Days (1956)
  • Saint Joan (1957)
  • The Barretts of Wimpole Street (1957)
  • The Shoes of the Fisherman (1963)
  • Becket (1964)
  • Hamlet (1964)
  • Chimes at Midnight (1965)
  • The Loved One (1965)
  • Sebastian (1968)
  • The Charge of the Light Brigade (1968)
  • Oh! What a Lovely War (1969)
  • Julius Caesar (1970)
  • Eagle in a Cage (1972)
  • Lost Horizon (1973)
  • Frankenstein: The True Story (1973)
  • 11 Harrowhouse (1974)
  • Murder on the Orient Express (1974)
  • Gold (1974)
  • Aces High (1976)
  • The Picture Of Dorian Gray (1976)
  • A Portrait of the Artist as a Young Man (1977)
  • Providence (1977)
  • Caligula (1979)
  • The Human Factor (1979)
  • The Orchestra Conductor (1980)
  • The Elephant Man (1980)
  • The Formula (1980)
  • Lion of the Desert (1981)
  • Arthur (1981)
  • Chariots of Fire (1981)
  • Gandhi (1982)
  • Wagner (1983)
  • The Wicked Lady (1983)
  • Raudona ir juoda (1983)
  • The Master of Ballantrae (1984)
  • The Far Pavilions (1984)
  • The Shooting Party (1985)
  • Plenty (1985)
  • The Canterville Ghost (1986)
  • Time After Time (1986)
  • The Whistle Blower (1986)
  • Appointment with Death (1988)
  • War and Remembrance (1988)
  • Arthur 2: On the Rocks (1988)
  • Getting it Right (1989)
  • Prospero's Books (1991)
  • Shining Through (1992)
  • Swan Song (1992)
  • The Power of One (1992)
  • Scarlett (1994)
  • First Knight (1995)
  • Haunted (1995)
  • The Portrait of a Lady (1996)
  • Hamlet (1996)
  • Shine (1996)
  • Merlin (1998)
  • Elizabeth (1998)
  • Quest for Camelot (1998)
  • Catastrophe (2000)
  • An Actor and His Time
  • Early Stages
  • Distinguished Company
  • Acting Shakespeare (su John Miller)

Literatūra

redaguoti
  • Croall, Jonathan (12 April 2002), Gielgud: A Theatrical Life 1904–2000, Continuum, p. 608, ISBN 978-0-8264-1403-8
  • Gielgud, John; Mangan, Richard (1994), John Gielgud’s notes from the gods: playgoing in the twenties, Nick Hern, ISBN 978-1-85459-105-0
  • Gielgud, John; Mangan, Richard (2004-04), Richard Mangan, ed., Sir John Gielgud: a life in letters, Arcade Publishing, p. 598, ISBN 978-1-55970-729-9
  • Morley, Sheridan (2002), John Gielgud: the Authorised Biography, Simon & Schuster, p. 528, ISBN 978-0-7432-2242-6
  • Young, Jordan R. (1989), Acting solo: the art of one-man shows, Moonstone Press, p. 224, ISBN 978-0-940410-85-5

Nuorodos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti