Jasiuliškių šv. Antano koplyčia

56°01′31″š. pl. 24°42′48″r. ilg. / 56.0253°š. pl. 24.7132°r. ilg. / 56.0253; 24.7132

Jasiuliškių šv. Antano koplyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Biržų
Savivaldybė	Biržų rajonas
Gyvenvietė	Jasiuliškiai (Biržai)
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1736 m.

Jasiuliškių šv. Antano koplyčia (arba Mieliūnų koplyčia) stovi veikiančiose Jasiuliškių kaimo kapinėse, Vabalninko seniūnijoje, Biržų rajone, kitoje kelio 3106 Krinčinas–Ličiūnai–Mieliūnai pusėje nuo Mieliūnų, 0,5 km į vakarus nuo kelio 124 Kupiškis–Vabalninkas–Biržai .

Priklauso Vabalninko Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijai,^[1] įtraukta į turistinį maršrutą „Biržų krašto medinės bažnyčios ir koplyčios“.^[2] Koplyčioje pamaldos vyksta tik du kartus per metus: birželio mėnesį per šv. Antano atlaidus ir lapkričio 1-ąją – per Visus Šventus. Koplytėlė būna atvira, kai tenka laidoti kurį nors bendruomenės narį. 1997 m. įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą (u.k. 23626).^[3]

2011 m. rugsėjo mėnesį į Jasiuliškių koplytėlę įsibrovė vagys.^[4] Išnešė istorinę vertę turinčius kryželius, žvakides, du mišių metu naudotus varpelius ir vieną didesnį varpą, kuris buvo pritvirtintas prie koplyčios sienos. Pavogė ir mieliūniečių relikviją – šv. Marijos statulą. Statulą koplyčiai buvo padovanoję rašytojo Balio Sruogos giminaičiai. Po karo statulėlė buvo saugoma B. Sruogos muziejuje. Kai atgavus Nepriklausomybę buvo suremontuota Jasiuliškių koplyčia, B. Sruogos artimieji ją padovanojo bendruomenės reikmėms. Rašytojas studijuodamas Paryžiuje ją buvo parvežęs ir padovanojęs savo tėvams. B. Sruogos gimtinė netoli Jasiuliškių, Baibokų kaime. Jasiuliškių kapinėse yra palaidota jo artimųjų.

Koplyčios atkūrimas redaguoti

Bokštelio kryžius

Atkūrus Nepriklausomybę, parapijiečiai, gavę Vabalninko parapijos ir Vabalninko seniūnijos pritarimą, ėmėsi tvarkyti savo griūvančią koplyčią. Beveik trijų šimtų metų senumo koplytėlė vos laikėsi ant pamatų. Švietė kiauras stogas, ant altoriaus paukščiai suko lizdus, prieangio durys – sukrypusios. Tikintieji aukojo pinigus, pakeitė duris, grindis. Koplyčia buvo išdažyta. Buvo sutvarkyti ir čia įsikūrusių kapinaičių vartai, tvora. Mieliūniečiai surengė ne vieną talką.

Vienas iš Australijos lietuvių testamentu paskyrė pinigų Jasiuliškių koplyčios remontui. Testamento vykdytojas pasamdė statybininkų firmą. Darbininkai nutiesė trinkelių taką. Pas meistrą buvo užsakytas ir kapinėse pastatytas 5 m aukščio medinis kryžius geradario Štelemėko atminimui. Dar vėliau dalis atvirų kapinaičių ploto buvo aptverta tinkline tvora. Nupirktas traktorius kapinaitėms šienauti, parūpinta medinių lentų.

Teigiama, jog neužteko pinigų atlikti pilną koplyčios remontą.^[5] Vabalninko parapija apkaltino testamento vykdytoją neteisėtai praturtėjus iš garbaus amžiaus Australijos lietuvio palikimo, buvo bylinėjamasi teismuose dėl panaudotų pinigų.^[6] Per karą į Australiją emigravęs J. V. Štelemėkas Lietuvai atgavus nepriklausomybę ne kartą viešėjo savo gimtinėje, aplankė tėviškę – Jasiuliškių kaimą. Jis nusprendė po mirties jai palikti didžiąją dalį savo užgyvento turto – 50 tūkstančių Australijos dolerių. Tad įtraukė koplyčią į savo testamentą. Dosnusis išeivis koplyčiai skirto palikimo nepatikėjo dvasininkams, o jį administruoti už atlygį įpareigojo giminaitį, savo dukterėčios vyrą.