Italijos pretorinė prefektūra
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Italijos pretorinė prefektūra (lot. Praefectura praetorio Italiae, iki 356 m. lot. praefectura praetorio Italiae, Illyrici et Africae) – vėlyvosios Romos imperijos administracinis vienetas, viena iš trijų (vėliau keturių) pretorinių prefektūrų. Jis apėmė dabartinę Italiją su salomis, Korsiką, dalį Šveicarijos ir Austrijos, Vakarų Balkanus ir dalį Šiaurės Afrikos. Prefektūros administracinis centras iš Romos buvo perkeltas į Milaną ir galiausiai - į Raveną.
| Italijos pretorinė prefektūra PRAEFECTURA PRAETORIO ITALIAE | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Vakarų Romos imperija | |||
| Administracinis centras | Roma Mediolanum Ravena (nuo 476 m.) | |||
| Diecezijos | 4 (395) | |||
| 337-476 | Vakarų Romos imperija | |||
| 476-493 | Odoakro karalystė | |||
| 493-535 | Ostgotų karalystė | |||
| 535-584 | Rytų Romos imperija | |||
Raida redaguoti
Prefektūra buvo įkurta 337 m., po Konstantino mirties, kuomet trys jo sūnūs pasidalino imperiją į tris prefektūras, kurios susidėjo iš diecezijų. Iš pradžių prefektūrai priklausė Afrikos, Italijos, Panonijos, Dakijos ir Makedonijos diecezijos (pastarosios dvi iki maždaug 327 m. buvo apjungtos į Mezijos dieceziją), taigi apėmė ne tik valdas Afrikoje ir Italijoje, bet ir didžiąją dalį Balkanų pusiasalio.
347 m. teritorijos Balkanuose (3 diecezijos) buvo atskirtos kaip Ilyrijos pretorinė prefektūra. Jos prefektu 347-352 m. buvo Vulkajus Rufinas. 361 m. naująją prefektūrą panaikino Julianas, o 375 m. Gracianas atkūrė. Dėl jos teritorijos varžėsi abi imperijos pusės, kol galiausiai 395 m. padalinus Romos imperiją į dvi dalis, Italijos prefektūra priskirta Vakarų Romos imperijai, ir ji gavo valdyti Panonijos dieceziją iš Ilyrijos prefektūros.
476 m. žlugus Vakarų Romos imperijai, prefektūros teritorijas ėmė kontroliuoti Odoakras, o 493 m. - Ostgotai. Užkariautojai paliko senąją Romos administracinę sistemą, kartu ir prefektūrą. Tik ji neteko savo valdų Afrikoje, Korsikos ir Sardinijos. 553 m. po Gotų karo Justinianas susigrąžino Italijos prefektūrą, ir taip ji tapo Rytų Romos imperijos dalimi. 568 m. didžiąją dalį prefektūros nukariavo Langobardai, kurie jos nebeatkūrė. Likusias prefektūros teritorijas, likusias Rytų Romai, Justinianas 584 m. pavertė Ravenos egzarchatu.
Sandara redaguoti
Iš pradžių prefektūrai priklausė šios diecezijos:
- Afrikos diecezija su centru Kartagonoje ir 10 provincijų;
- Suburbikarinės Italijos diecezija su centru Romoje ir 6 provincijomis;
- Anonarinės Italijos diecezija su centru Mediolane ir 7 provincijomis;
- Panonijos diecezija su centru Sirmijume ir 7 provincijomis;
- Dakijos diecezija su centru Serdikoje ir 5 provincijomis;
- Makedonijos diecezija su centru Tesalonikuose ir 7 provincijomis;
Po 356 m. trys paskutiniosios diecezijos atskirtos, o 395 m. Panonijos diecezija vėl prijungta.