Italijos Somalis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Italijos Somalis (it. Somalia Italiana, som. Dhulka Talyaaniga ee Soomaaliya, arab. الصومال الإيطالي = Al-Sumal Al-Italiy) – Italijos kolonijinės imperijos kolonija Rytų Afrikoje. Apėmė dabartinio Somalio rytinę ir pietinę dalį (istorinį Benadirio krantą).

Somalia italiana Italijos Somalis
Italijos Rytų Afrikos dalis (1936-1941)
←   ←   ← 1889 – 1949 →
Vėliava Herbas
Location of Italijos Somalis
Sostinė	Mogadišas
Valdymo forma	kolonija
Era	Imperializmas
- Įkurta	1889 m.
- Tapo sutartine teritorija	1949 m.
Valiuta	Italijos lira

Raida

XIX a. Italija įsijungė į konkurenciją su kitomis Europos kolonijinėmis valstybėmis Afrikos, ir ypač Afrikos rago kolonizacijoje. 1876 italai surengė pirmąją ekspediciją, o 1880 m. įkurta Società Africana D’Italia. Kolonijos pradžia laikomi 1888 m., kuomet vietinis Hobio sultonas Jusufas Ali Kenadidas sudarė sutartį su italais, kuri pavertė jo sultonatą protektoratu. Kitais metais tai padarė Madžertinų sultonas. Somaliai tikėjosi Italijos pagalbos kovodami tarpusavyje ir su Zanzibaro ekspansija regione. Italijai Somalio pakrantė buvo svarbi dėl uostų, kurie galėjo tapti atsparos tašku įgijant įtaką Adeno įlankoje ir Sueco kanale.

Iš pradžių italų valdos buvo vadinamos Benadirio kranto italų protektoratas, ir jas valdė komisarai. Oficialiai italai suvienijo teritorijas į vieną Karūnos koloniją, valdomą gubernatorių, tik 1905 m.

Italai plėtė savo valdžią visoje Afrikos rago rytinėje pakrantėje. Jų kolonijos riba su Britų Somalilandu nustatyta 1894 ir 1906 m. sutartimis. Ji ėjo ties Burano miesteliu. Piečiausias somalių teritorijas (vadinamąjį Džubalandą) nuo 1890 m. valdė Britų imperija kaip Britų Rytų Afrikos dalį. 1925 m. dalis Džubalando atiduota Italijos Somaliui už Italijos pagalbą Pirmajame Pasauliniame kare.

Iš pradžių italai kontroliavo išimtinai tik pakrantės uostus, bet nuo 1920 m. pradėta eksploatuoti ir krašto giluma. Somalyje buvo auginami bananai, medvilnė, gaminamas cukrus. Šalyje kūrėsi bankai, vyko spartūs infrastruktūros plėtros procesai, kaip kad pvz. Mogadišo oro uostas ir kt. Kultūrinėje srityje italai siekė išsaugoti tradicinę vietos somalių klanų struktūrą ir gerbė Islamą kaip vietos religiją. Buvo steigiamos mokyklos, kartu su italais kolonistais statydinamos ir bažnyčios.

Apie 1924 m. vietos sultonai, kurie išsaugojo tradicinę valdžią, buvo nebepatenkinti italų viešpatavimu. Tiek Hobio, tiek Madžertinų sultonai sukilo, tačiau patyrė pralaimėjimą, buvo ištremti, o jų pajėgos nuginkluotos. Vietoj to somalių kariai buvo pradėti naudoti italų armijoje, spartėjo italų imigracija (1930 m. šalyje jau buvo 22 tūkst. italų, kurie sudarė 2 proc. visų gyventojų).

Italijos Somalis Rytų Afrikos sudėtyje 1938 m.

1934 m. kolonijoje lankėsi Italijos karalius Viktoras Emanuelis III. Fašistinė Italija žiūrėjo į šį kraštą kaip vieną svarbiausių užjūrio teritorijų ir išplėtė jo ribas į krašto gilumą, užimdama ir Ogadeno regioną, į kurį savo teises reiškė ir Etiopijos imperija. Italai traktavo save kaip somalių vienytojus ir išlaisvintojus.

1936 m. iš Somalio Italija pradėjo Antrąjį karą su Etiopija, kurį laimėjo. Tais pat metais jie sujungė Somalį, Eritrėją ir naujai nukariautas Etiopijos teritorijas į Italijos Rytų Afriką. Tokiu būdu Somalis tapo viena iš Rytų Afrikos provincijų.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1940 m. italai užėmė Britų Somalilandą, tačiau po metų Britų imperija ne tik susigrąžino prarastas teritorijas, bet ir užėmė visą Italijos Somalį. Italų partizaninis karas tęsėsi iki 1943 m. Valdant britams, stiprėjo somalių konsolidacija, susikūrė pirmoji jų politinė partija Somalių jaunimo lyga. Tiesa, dalis Somalio teritorijų (Ogadenas) perėjo Etiopijai.

Pasibaigus karui, 1945 m. Potsdamo konferencijoje buvo nuspręsta palikti Italijos Somalį britų karinėje kontrolėje. Tik 1949 m. iš šios teritorijos suformuota Jungtinių Tautų globojamoji teritorija – Somalio globojamoji teritorija, kurios kontrolė atiduota Italijai.

Gubernatoriai

Italijos Somalį valdė gubernatoriai, pavaldūs Italijos karaliui:

• Benadirio kranto Italijos protektoratas:
  • 1889-93, 1896-97 Vincenzo Filonardi;
  • 1897 Ernesto Dulio;
  • 1897-98 Giorgio Sorrentino;
  • 1898–1905 Emilio Dulio;
• Italijos Somalio kolonija:
  • 1905–1906 Luigi Mercatelli;
  • 1906–1907 Giuseppe Salvago Raggi;
  • 1907–1910 Tommaso Carletti;
• Italijos Somalio karūnos kolonija:
  • 1910–1916 Giacomo De Martino;
  • 1916–1919 Giovanni Cherina Ferroni;
  • 1920–1923 Carlo Ricci;
  • 1923–1928 Cesare Maria De Vecchi;
  • 1928–1931 Guido Corni;
  • 1931–1935 Maurizio Rava;
  • 1935–1936 Rodolfo Graziani;
  • 1936 Angelo De Ruben;
  • 1936–1937 Ruggiero Santini;
  • 1937–1940 Francesco Saveno Caroselli;
  • 1940 Gustavo Pesenti;
  • 1940–1941 Carlo De Simone;
• Britų administratoriai Italijos Somalyje:
  • 1941 Sir Reginald Hugh Dorman-Smith;
  • 1941–1943 William Eric Halstead Scuphan;
  • 1943–1948 Denis Henry Widcham;
  • 1948 Eric Armar Vully de Candole;
  • 1948–1949 Geoffrey Massey Gamble;