Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta Japonijos vėliava Japonija
Tipas Gamtos
Kriterijus x
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 1574
Regionas** Azija–Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas 2021  (44 sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Iriomotė (jap. 西表島 = Iriomote-jima, jaejam. Irïmutii; okinav. Iriumuti) – didžiausia iš Jaejamos salų ir antra pagal dydį Okinavos prefektūroje po Okinavos salos.

Salos plotas – 289,27 km², 2005 m. saloje gyveno 2347 žmonės. Iriomotė neturi oro uosto, dauguma turistų (2006 m. jų buvo 390 tūkst.) atvyksta keltu iš Išigakio. Tai 31,4 km kelionė į Uvaharos uostą (上原港) šiaurės rytinėje salos dalyje ar Oharos uostą (大原港) pietiniame krante. Administraciniu požiūriu sala priklauso Taketomio miestui, Okinavos prefektūrai. Infrastruktūros mažai, vienintelis kelias jungia kaimus šiauriniame ir rytiniame krante.

Salą garsina Iriomotės katės, nykstanti laukinių kačių rūšis, randama tik šioje saloje. Spėjama, kad 2007 m. saloje jų buvo 100–109.[1] Saloje yra nuodingų gyvačių rūšis – Trimeresurus elegans, vietinių vadinama habu. Ši rūšis priklauso duobagalvių angių pošeimiui. Miršta 3 % jos įkąstų asmenų, 6–8 % tampa invalidais.[2]

2021 m. Iriomotė kartu su Amami Ošima, šiaurine Okinava ir Tokušima buvo UNESCO pripažinta kaip pasaulio paveldo objektas[3].

Galerija

redaguoti

Išnašos

redaguoti
  1. 環境省. イリオモテヤマネコ生息状況等総合調査(第4次)の結果について(お知らせ) [(Fourth) Survey of the State of the Iriomote Cat's Habitat: Regarding the Results (notice)] (japonų). Nuoroda tikrinta 2012-06-10.
  2. U.S. Navy (1991). Poisonous Snakes of the World. New York: Dover Publications Inc. ISBN 0-486-26629-X.
  3. Amami-Oshima Island, Tokunoshima Island, Northern part of Okinawa Island, and Iriomote Island UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.
  4. Hohenegger, J., Larger foraminifera as important calcium-carbonate producers in coral reef environments and constituting the main components of carbonate beach sands; examples from the Ryukyu archipelago. Archyvuota kopija 2012-03-22 iš Wayback Machine projekto. Institut für Paläontologie, Universität Wien.