Okinavos sala
26°28′46″ š. pl. 127°55′40″ r. ilg. / 26.47944°š. pl. 127.92778°r. ilg.
Okinavos sala | ||
---|---|---|
Duomenys | ||
Šalis: | ![]() | |
Didžiausias miestas: | Naha | |
Jūra: | Rytų Kinijos jūra, Filipinų jūra | |
Salynas: | Okinavos salos | |
Plotas: | 1207 km² | |
Aukščiausias taškas: | 503 m | |
Ilgis: | 106,6 km | |
Plotis: | 11,3 km | |
Gyventojų skaičius: | 1 384 762 (2009 m.) | |
Žemėlapis | ||
![]() |
Okinavos sala (jap. 沖縄本島 = Okinawa-hontō, okinavų kalba: Uchinaa, kunigamių kalba: Fuchináa) – didžiausia Riūkiū salyno sala, kurioje įsikūrusi Okinavos prefektūros sostinė Naha. Salos plotas – 1 206,98 km². Tai - penktoji didžiausia Japonijos sala, esanti Okinavos prefektūros šiaurės rytinėje dalyje. Ji yra 640 km nuo piečiausio Kiūšiū salos taško.
1990 m. Okinavos saloje gyveno 1,22 mln. žmonių. 2005 m. duomenimis salos gyventojų skaičius buvo 1,385 mln., sudėjus učina (senuosius Okinavos salos gyventojus), japonus ir emigrantus (tarp jų – amerikiečių kariuomenės personalas ir jų šeimos).
Geografija
redaguotiSala yra ilga, išsitiesusi pietvakarių-šiaurės rytų ašyje. Šiauriausias tarškas yra Hedo iškyšulys, o piečiausias Arasakio iškyšulys. Didžiausias pusiasalis - Motobu, kuris tiltais sujungtas su gretimomis salelėmis: Sesoko, Jogadži ir Koori. Pietuose esantis Kacureno iškyšulys irgi tiltu sujungtas su Jokacu salelėmis.
Pietinė salos dalis sudaryta iš koralinių rifų, tuo tarpu šiaurinė pusė sudaryta daugiau iš vulkaninių uolienų. Pietuose, kur paplitę lengvai ardomi kalkakmeniai, yra daug olų, kurių labiausiai žinoma – Giokusendas, esantis Nandžio mieste (tiksliau – buvusioje Tamagasuko kaimo, kuris dabar prijungtas prie Nandžio, vietoje).
Vyrauja nedidelės kalvos, o aukščiausias taškas yra Honahos kalnas šiaurinėje salos dalyje[1]. Pajūryje daug paplūdymių. Salos klimatas – subtropinis.
Tradiciškai sala dalinama į tris regionus: Kunigamis šiaurėje, Nakagamis salos viduryje ir Šimadžiris pietuose. Kunigamyje išlikusi atskira tarmė nei pietinėje salos dalyje, čia mažai gyventojų, vyrauja neliesta subtropinių džiunglių gamta. 2021 m. šiaurinė Okinava (Janbaru) kartu su Amami Ošima, Tokunošimos, ir Iriomotės salomis buvo UNESCO pripažinta kaip pasaulio paveldo objektas[2].
Istorija
redaguotiNuo seno Okinava buvo svarbiausia Riūkiū karalystės dalis. Kadangi didžioji dalis šiaurinės Okinavos salos neapgyvendinta, pietūs, o ypatingai Naha, yra smarkiai urbanizuota. Saloje išlikę 6 gusuku, učina tvirtovės, kurių dauguma virtę griuvėsiais.
Antrojo pasaulinio karo metu Japonijai pasidavus, JAV šią salą valdė iki 1972 m. birželio 17 d. Iki tada Okinavos saloje buvo pasilikusios JAV ginkluotosios pajėgos ir Kadenos aviacijos bazė, Japonijos vyriausybės pakvietimu kaip dalis Abipusiško bendradarbiavimo ir saugumo tarp JAV ir Japonijos sutarties (Treaty of Mutual Cooperation and Security between the United States and Japan).
Galerija
redaguoti-
Klifai Mandzame
-
Gusuku siena
-
Gusuku griuvėsiai
-
Bulių kovos arena. Okinava – bulių kovos, kuri kartais sugretinama su sumo, „namai“
-
Tradicinis okinavų namas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ "Yonaha-dake". Nihon Daihyakka Zensho (Nipponika) (日本大百科全書(ニッポニカ) "Large Encyclopedia of Japan (Nipponika)") (in Japanese). Tokyo: Shogakukan. 2012.
- ↑ Amami-Oshima Island, Tokunoshima Island, Northern part of Okinawa Island, and Iriomote Island UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.