InstruktyvasBaltijos finų ir kai kurių tiurkų kalbų linksnis, nurodantis priemonę ar objektą, kuriuos pasitelkiant, jiems tarpininkaujant atliekamas veiksmas. Šiam linksniui galima kelti klausimą kaip? kokiu būdu? Instruktyvo reikšmė artima įnagininkui.

  • Suomių kalboje instruktyvas sudaromas su priesaga -n, jis beveik praradęs vienaskaitą, paprastai vartojamas su daugiskaita. Instruktyvą šioje kalboje baigia nurungti kiti linksniai, pavyzdžiui, adesyvas: Kaivoin hiekkaa paljain käsin (instruktyvas) ir Kaivoin hiekkaa paljailla käsilläni (adesyvas) 'Kasiau smėlį plikomis rankomis'. Instruktyvas gali būti sudaromas iš antrosios bendraties (siekinio): lentää 'skristi' – lentäen 'skrendant (lėktuvu)'. Suomių kalboje instruktyvas nykdamas išlieka prieveiksmiuose. Kiti instruktyvo pavyzdžiai: avojaloin 'basomis', kaksin käsin 'abiem rankom', omin korvin 'savo ausimis', pitkin askelin 'dideliais žingsniais', kovin ottein 'su dideliu žiaurumu (labai žiauriai)', hyvissä ajoin 'apytiksliai; iš anksto' ir kt.
  • Vepsų kalboje instruktyvo ir esyvo reikšmės susipynusios, turimas jungtinis esyvo-instruktyvo linksnis, sudaromas su priesaga -n, pavyzdžiui, mecan 'mišku'.
  • Estų kalboje instruktyvas išlikęs tik keliuose žodžiuose, pavyzdžiui, jalgsi 'pėsčiomis' (iš jalg 'koja').
  • Turkų kalboje šį linksnį žymi priesaga -le: Trenle geldim 'Atvažiavau traukiniu'.