Esyvas (lot. esse 'būti') – finougrų kalbų linksnis, nurodantis ilgalaikę arba stabilią būklę.[1]

Suomių kalboje esyvas paprastai eina vardine tarinio dalimi arba laiko aplinkybe. Esyvo linksnį gali turėti tiek daiktavardžiai, tiek ir būdvardžiai, prie stipriojo šaknies balsio pridėjus priesagą -na / -nä: tyttö (mergaitė) → tyttö, poika (berniukas) → poikana, lapsi (vaikas) → lapsena.

Esyvas gali:

  1. reikšti ir veiksnio, ir papildinio stabilią arba laikiną būklę, taip pat egzistavimo etapus: Sauna on koko päivän kuumana „Sauna visą dieną šilta” (nuo kuuma 'šiltas'); Tunsin hänet jo lapsena „Aš pažinojau jį dar vaiką (kai dar buvo vaikas)” (iš lapsi 'vaikas'); Hänen setänsä oli Yhdysvaltain sotilaana vuonna 1945 „Jo/jos dėdė iš tėvo pusės 1945 metais buvo JAV kareiviu” (iš sotilas 'kareivis');
  2. nurodyti einamas pareigas arba paskirtį: Hän on Lontoossa johtajana „Londone jis yra vadovas” (iš johtaja 'vadovas'); Korkein oikeus antaa päätöksiä, jotka ovat mallina muille samanlaisille tapauksille „Aukščiausiasis teismas priima nutartis, kurios yra pavyzdys kitiems atitinkamiems atvejams” (iš malli 'pavyzdys');
  3. nurodyti tikslų laiką: Tulen maanantaina „Ateisiu pirmadienį” (iš maanantai 'pirmadienis'); Autoteillä on ruuhkaa juhannuksena „Per Jonines keliuose bus spūsčių” (iš juhannus 'Joninės').

Istoriškai esyvas išsirutuliojo iš padėtį erdvėje nurodančių linksnių, tokios vartosenos atspindžių yra daugybėje sustabarėjusių prieveiksminių formų, turinčių vietininko (kotona 'namie' iš koti 'namas', ulkona 'lauke, ne viduje' iš ulko 'išorinis') ir vidinės būklės reikšmę (malttamattomana 'nekantriai' iš malttamaton 'nekantrus').

Išnašos

redaguoti
  1. Niemi, Clemens. Finnish Grammar. 3rd ed. Duluth, MN: C.H. Salminen, 1945. Print

Nuorodos

redaguoti