Igoris Kurčiatovas

Igoris Kurčiatovas (rus. И́горь Васи́льевич Курча́тов, 1903 m. sausio 12 d. Ufos gubernijoje – 1960 m. vasario 7 d. Maskvoje) – fizikas, vadinamas tarybinės atominės bombos tėvu. Atominės energijos instituto įkūrėjas ir pirmasis direktorius (1943-1960 m.), atominės problematikos tyrinėjimų TSRS vadovas, vienas atominės energijos panaudojimo ne karo tikslams pradininkų, TSRS Mokslų akademijos narys (1943).

Pašto ženklas I.Kurčiatovui

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Veikla

1920 m. aukso medaliu baigė Simferopolio gimnaziją, per trejus metus baigė visą Krymo universiteto fizikos-matematikos fakulteto kursą. 1925-1943 m. I. Kurčiatovas dirbo Leningrado fizikos-technikos institute, branduolinės fizikos srityje. Vokietijos-Rusijos karo metu sukūrė laivų apsaugojimo nuo minų sistemas. 1940 m. I. Kurčiatovas įrodė principinę grandininės reakcijos galimybę.

Pasiekimai

I. Kurčiatovui vadovaujant pastatytas pirmasis Maskvoje ciklotronas (1944), pirmasis Europoje branduolinis reaktorius (1946), sukurta pirmoji tarybinė atominė bomba (1949), pirmoji pasaulyje vandenilinė bomba (1953), pirmoji pasaulyje pramoninė atominė elektrinė (1954), pirmieji pasaulyje branduoliniai reaktoriai povandeniniam laivui (1958) ir atominiam ledlaužiui "Leninas" (1959), stambiausias įrenginys reguliuojamoms termobranduolinėms reakcijoms tyrinėti (1958).

Keturiskart Stalino premijos laureatas (1942, 1949, 1951 ir 1954 m.), apdovanotas Lenino premija (1957 m.), triskart Socialistinio darbo didvyris (1949, 1951 ir 1954 m.).

Nuorodos

• I. Kurčiatovo biografija (rusų kalba)