Ledlaužis
Ledlaužis – laivas, kuris yra specialiai pritaikytas plaukti per užšalusią jūrą, tiek tam, kad pats galėtų paimti krovinį, tiek tam, kad padarytų kelią kitiems laivams.
Laivo priekis tokios formos, kad jis užšliaužia ant ledo ir laužia jį savo svoriu iš viršaus, ledas prasiskiria ir atveriamas kelias. Toks ledo laužimo būdas yra ekonomiškesnis, negu paprastas laužimas taranuojant ledą laivo nosimi. Ledlaužis turi sustiprintą korpusą (priekis sustiprintas, kad atlaikytų „darbinius sąlyčius“ su ledu, o visas korpusas – kad atlaikytų spaudimą iš šonų slenkant ledo laukams) ir galingesnius variklius.[1]
Vienas pirmųjų laivų, kurių korpuso forma ir sutvirtinimas buvo tokie, kad atlaikytų šoninį ledų spaudimą buvo Fritjofo Nanseno ekspedicinis laivas „Framas“ (1893). Šoninis laivo sugniuždymas yra viena iš priežasčių, dėl ko skęsta ledo laukų užspausti laivai – ledo laukų spaudimas toks stiprus, kad pralaužia laivo šonus, ir laivas išsyk ar ledo spaudimui išnykus nuskęsta. „Framo“ dugnas buvo tokios formos, kad ledų iš šonų spaudžiamas laivas būdavo iškeliamas aukštyn virš ledo.
Atvirkštiniu principu (ledas užslenka ant viršaus ir lūžta nuo savo svorio) yra statomi atraminiai tiltų įtvirtinimai, kuriems gresia plaukiančio ledo (pvz., ledo lyčių) spaudimas.
Ledlaužių statyba yra itin brangi, tačiau dar brangesnė jų eksploatacija. Ledlaužiai varomi garo turbinomis, dizelinėmis – elektrinėmis jėgainėmis ar branduoline energija (plačiau – Atominis ledlaužis).
IstorijaKeisti
Manoma, jog pirmasis garais varomas ledlaužis „Pilot“ pastatytas Kronštate (Rusija) 1864 m. XX amžiaus pradžioje kelios šalys pradėjo statyti pakrančių ledlaužius, tačiau vienintelė Rusija (o vėliau Tarybų Sąjunga) statė okeaninius ledlaužius, kurių vandentalpa siekė 10 000 tonų. 1871 m. panašų laivą Eisbrecher I pastatė Vokeitija.[2]
1957 m. Tarybų Sąjungoje į vandenį nuleistas pirmasis pasaulyje atominis ledlaužis „Leninas“. 1989 m. buvo sustabdyta šio laivo eksploatacija.[3]
1993 m. pagamintas „NS 50 Let Pobedy“ ledlaužis yra didžiausias pasaulyje.[4]
Žymesni ledlaužiaiKeisti
ArgentinaKeisti
AustralijaKeisti
Jungtinės Amerikos ValstijosKeisti
Nacionalinis mokslo fondas (National Science Foundation)
Jungtinių Valstijų pakranių apsauga
Sunkieji ledlaužiai:
Ledlaužiai:
- USCGC Mackinaw (WAGB-83)
- USCGC Staten Island (WAGB-278)
- USCGC Eastwind (WAGB-279)
- USCGC Southwind (WAGB-280)
- USCGC Westwind (WAGB-281)
- USCGC Northwind (WAGB-282)
- USCGC Burton Island (WAGB-283)
JaponijaKeisti
Jungtinė KaralystėKeisti
KanadaKeisti
Sunkieji ledlaužiai:
Ledlaužiai:
- CCGS Alexander Henry
- CCGS Amundsen
- CCGS Des Groseilleirs
- CCGS Henry Larsen
- CCGS Labrador
- CCGS Pierre Radisson
- CCGS Sir John Franklin
Lengvieji ledlaužiai:
- CCGS Samuel Risley
- CCGS Ann Harvey
- CCGS Edward Cornwallis
- CCGS George R. Pearkes
- CCGS Griffon
- CCGS J.E. Bernier
- CCGS Martha L. Black
- CCGS Sir Wilfred Laurier
- CCGS Sir William Alexander
- CCGS Earl Grey
- CCGS Bartlett
- CCGS Provo Wallis
- CCGS Simco
- CCGS Tracy
- CCGS Cygnus
- CCGS Leonard J. Cowley
- CCGS Sir Wilfred Grenfell
Atlanto laivynas (Marine Atlantic)
Ontario Hydro
FedNav
Voisey's Bay Nickel Company
Kiti
NorvegijaKeisti
- Vidar Viking
- KV Svalbard (ledlaužis ir pakrančių apsaugos laivas)
RusijaKeisti
- NS 50 Let Pobedy (atominis)
- NS Arktika (atominis)
- Kapitan Dranitsyn
- Kapitan Khlebnikov
- Krasin
- NS Leninas (atominis)
- Saint Alexander Nevsky
- NS Taimyr (atominis)
- Vladimir Ignatyuk
- NS Vaigach (atominis)
- NS Yamal (atominis)
- Yermak
SuomijaKeisti
Suomijos laivybos administracija (Finnish Maritime Administration)
Komerciniai
Suomijos jūrų muziejis (Maritime Museum of Finland)
ŠvedijaKeisti
VokietijaKeisti
TarptautiniaiKeisti
Taip pat skaitykiteKeisti
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ DESIGN OF ICE BREAKING SHIPS
- ↑ Bruun P (1989). Port Engineering, Volume 1: Harbor Planning, Breakwaters, and Marine Terminals (4th ed.). Gulf Publishing Company. p. 1375. ISBN 0-87201-843-1.
- ↑ Ships of The World
- ↑ „World's largest icebreaker“. Ships Monthly. May 2007. Suarchyvuotas originalas 2009-02-27.
