Ian Fleming
Gimė 1908 m. gegužės 28 d.
Londonas, Anglija
Mirė 1964 m. rugpjūčio 12 d. (56 metai)
Kenterberis, Kentas, Anglija
Pilietybė Britanijos
Profesija rašytojas, žurnalistas, karinio jūrų laivyno žvalgybos karininkas
Kūrybos
laikotarpis
1953–1964
Žanrai nuotykių
Žymiausi darbai Džeimso Bondo kūrėjas
Sutuoktinis Anna Geraldine Charteris (1952–1964)
Vaikai Kasparas
Oficiali svetainė

Janas Lankasteris Flemingas (angl. Ian Lancaster Fleming; 1908 m. gegužės 28 d. – 1964 m. rugpjūčio 12 d.) – britų rašytojas, žurnalistas, karinio jūrų laivyno žvalgybos karininkas, geriausiai žinomas kaip slaptojo agento 007 Džeimso Bondo personažo kūrėjas.[1]

Šeima redaguoti

Janas Flemingas gimė 1908 m. gegužės 28 d. prabangiame Londono Mayfair rajone, Evelinos St. Croix Rose ir Valentino Flemingo šeimoje[2]. Jo senelis Robertas Flemingas buvo žymus škotų finansininkas, įkūręs „Scottish American Investment Trust“ bendrovę bei „Robert Fleming & Co“ banką.

Valentinas Flemingas nuo 1910 m. buvo parlamento narys. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui tarnavo husarų pulke, kur ilgainiui gavo majoro laipsnį. Jis žuvo 1917 m. gegužę, o laikraštyje „The Times“ išspausdintą nekrolologą parašė pats Vinstonas Čerčilis.

Janas Flemingas turėjo 3 brolius: Piterį (1907–1971), Maiklą (1913–1940) ir Ričardą (1911–1977) bei seserį Amarilė Fleming (Amaryllis Fleming, 1925–1999) (šios tėvas – aktorius Augustus John), tapusia garsia violončelininke. Piteris Flemingas taip pat tapo rašytoju, spausdinusiu savo kelionių apybraižas.

Išsilavinimas ir karjeros pradžia redaguoti

 
Itono koledžas. Flemingo alma mater nuo 1921 iki 1927 m.

1914 m. Flemingas pradėjo lankyti Durnfordo mokyklą, o 1921 m. įstojo į Itono koledžą, kur jo sporto rezultatai buvo kur kas geresni nei mokslų. Koledže Janas redagavo vietinį žurnalą „The Wyvern“, tačiau netrukus prasidėjo konfliktai su koledžo vadovybe ir ši įtikino Jano motiną jį persikelti į Karališkąjį Karo koledžą Sandhurste. Atvykęs į šią mokslo įstaigą 1927 m., Flemingas čia praleido mažiau nei metus ir buvo pašalintas po to, kai užsikrėtė gonorėja.

Tais pačiais metais motina išsiuntė Janą į mažą privačią mokyklą Austrijoje, kuriai vadovavo buvęs britų šnipas Ernanas Forbesas Denisas ir jo žmona rašytoja Filis Botom. Išmokęs kalbą, Janas trumpai mokėsi Miuncheno ir Ženevos universitetuose. Ženevoje Flemingas susipažino su Monika Panchaud de Bottom ir 1931 m. susižadėjo[2], tačiau apie tai sužinojusi motina privertė sužadėtuves nutraukti.

Janas bandė įsidarbinti Užsienio reikalų ministerijoje, tačiau neišlaikė reikiamų egzaminų. Tuomet motinos, pažinojusios „Reuters“ naujienų agentūros vadovą serą Roderiką Džounsą, dėka 1931 m. spalį jis buvo priimtas į darbą žurnalistu.

1933 m. Flemingas buvo komandiruotas į Maskvą, kur stebėjo šešių britų kompanijos „Metropolitan-Vickers“ inžinierių teismą. Naudodamasis proga, jis bandė gauti interviu iš Josifo Stalino ir buvo nustebintas gavęs asmeninį raštišką šio atsakymą su atsiprašymu, kad tai neįmanoma.

Tais pačiais metais Flemingas įsidarbino finansinėje kompanijoje „Cull & Co“, o 1935 m. tapo „Rowe and Pitman“ biržos makleriu, tačiau nei vienoje šių sričių jam nepavyko įsitvirtinti.

1939 m. jis užmezgė romaną su barono O‘Neilo žmona Ana O‘Neil (mergautinė pavardė – Charteris). Šis ryšys su pertraukomis tęsėsi iki pat jo mirties.

Karjera Admiralitete redaguoti

1939 m. gegužę Flemingas tapo Karališkojo Karinio jūrų laivyno žvalgybos direktoriaus Džono Godfrėjus (Johno Godfrey) asmeniniu asistentu, o rugpjūtį pradėjo dirbti Admiralitete, kodiniu vardu „17F“ ir netrukus gavo leitenanto, o vėliau – komandoro laipsnį. Šiame darbe Flemingas buvo vertinamas už administracinius gebėjimus ir kartu su direktoriumi Godfrėjumi turėjo galimybę ne kartą lankytis Vyriausybėje, ministro pirmininko priimamajame bei slaptojoje tarnyboje. Vėliau buvęs viršininkas Godfrėjus tapo Džeimso Bondo viršininko „M“ prototipu.[2]

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Flemingas toliau dirbo Admiralitete padėdamas ruošti įvairius planus ir memorandumus. 19411942 m. jis prisidėjo prie operacijos „Golden Eye“, kuria buvo norima išsaugoti žvalgybinės informacijos rinkimo ir tiekimo sistemą Ispanijoje, jei šią okupuotų Vokietija.

1942 m. Flemingas iš žvalgybos karių suformavo būrį „No.30 Commando“ (30AU), kurio užduotis buvo rengti operacijas netoli fronto linijos, siekiant perimti priešų dokumentus bei planus. Šis būrys buvo kaip atsakas vokiečiams, kurie irgi vykdė panašią veiklą. Pats Flemingas operacijose nedalyvaudavo, tačiau jas rengdavo ir numatydavo taikinius, dažniausiai Viduržemio jūros regione. Po kelių sėkmingų operacijų Sicilijoje, 30AU įgijo pasitikėjimą ir slaptojoje tarnyboje.

1942 m. pabaigoje Godfrėjų poste pakeitė Edmundas Rašbrukas ir Flemingo įtaka sumenko, tačiau jis išliko 30AU vadovu iki 1944 m. liepos. Visą tą laiką jis gana retai bendravo su savo komanda, o šie laikė Flemingą pernelyg pasipūtusiu visažiniu ir labai pasikėlusiu viršininku.[3]

30AU operacijų sėkmė 1944 m. paskatino britus sukurti organizaciją „Target Force“ (T-Force), kuri turėjo vykdyti žmonių bei infrastruktūros apsaugos funkcijas išlaisvintose teritorijose. Flemingas dirbo komitete, rengusiame užduotis T-Force.

1942 m. Flemingas dalyvavo anglų ir amerikiečių slaptųjų tarnybų susirinkime Jamaikoje ir nors oras visą laiką buvo prastas, jis nusprendė karui pasibaigus čia apsigyventi. Savo draugo padedamas, jis Šv. Marijos parapijoje įsigijo žemės ir 1945 m. pasistatė vilą, kurią pavadino „Auksine akimi“.

Veikla po karo redaguoti

1945 m. gegužę Flemingas pasitraukė iš tarnybos, tapdamas „Kemsey“ spaudos grupės užsienio koordinatoriumi. Jo pagrindinis darbas buvo korespondentų priežiūra visose užsienio šalyse. Flemingas dirbo iki 1959 m. gruodžio, nors savaitiniuose pasitarimuose dalyvaudavo iki pat 1961 m., o jo darbo sutartyje buvo punktas, garantuojantis kasmetines 3 mėnesių žiemos atostogas Jamaikoje.

Jo ilgametės draugės Anos Charteris vyrui mirus, ji ištekėjo antrą kartą, tačiau jos ryšys su Flemingu tęsėsi. 1948 m. ji pagimdė judviejų dukterį, tačiau ši neišgyveno. 1951 m. vyras, sužinojęs apie žmonos neištikimybę, ją paliko ir 1952 m. kovą Ana ir Janas susituokė Jamaikoje.

Rašytojo karjera redaguoti

 
J.Flemingo vila „Auksinė akis“

Norą parašyti romaną apie šnipus Janas išreiškė dar karo metais. 1952 m. vasarį jis viloje „Auksinė akis“ pradėjo rašyti knygą „Casino Royale“, paremtą ir asmenine patirtimi, ir išgalvotais siužetais. Jo žmona Ana bei draugė Klerė Blenčard (Clare Blanchard), perskaičiusios rankraštį, nebuvo sužavėtos, ir apsisprendus spausdinti, pasiūlė knygą pasirašyti pseudonimu.

Flemingo draugas Viljamas Plomeris (William Plomer) parodė rankraštį pažįstamam leidėjui Džonatanui Keipui (Jonathan Cape). Šis irgi nebuvo sužavėtas, tačiau Jano brolis Piteris, kurio knygas jie spausdino, įtikino išspausdinti „Casino Royale“. 1953 m. balandį knyga buvo išleista kietu viršeliu, sukurtu paties Flemingo. Ji sulaukė didelio susidomėjimo ir leidykla turėjo spausdinti net 3 papildomus tiražus. Šio romano pagrindinis veikėjas buvo britų slaptosios tarnybos agentas Džeimsas Bondas, turintis kodinį numerį 007. Jo vardą Flemingas pasiskolino iš amerikiečių ornitologo Džeimso Bondo, parašiusio knygą „Birds of West Indies“, o bruožus pasiskolino iš įvairių žmonių, su kuriais dirbo Admiralitete.

Išspausdinus pirmąją knygą, Flemingas paėmė metus atostogų, kad Jamaikoje galėtų toliau rašyti. Nuo 1953 iki 1966 m. pasirodė dvylika romanų ir du apsakymų rinkiniai. Daugelio kūrinių siužetus ir mintis jis pasiskolino iš savo buvusios darbovietės bei tai, ką pats žinojo apie prasidėjusį Šaltąjį karą.

Daugelis knygose naudotų vardų buvo panaudoti realių Flemingo sutiktų žmonių: Scaramanga (iš „The Man with the Golden Gun“) – Itono koledžo laikų bendramokslis; piktadarys Goldfingeris, veikiantis net keliose knygose – britų architektas Ernő Goldfinger, kurio darbai Flemingui labai nepatiko; Hugo Drax („Moonraker“) – admirolas seras Reginald Aylmer Ranfurly Plunkett-Ernle-Erle-Drax.

Pirmos 5 knygos („Casino Royale“, „Live and Let Die“, „Moonraker“, „Diamonds Are Forever“ ir „From Russia, with Love“) buvo sutiktos palankiai, tačiau vėliau kritika vis labiau augo, o autorius buvo apkaltintas literatūrinių įgūdžių neturėjimu ir chaotiška kūrinių konstrukcija.

1958 m. Flemingas kartu su Kevin McClory ir Jack Whittingham sukūrė scenarijų filmui „Thunderball“, kuris taip ir nebuvo nufilmuotas. 1960 m. Flemingas išleido romaną tokiu pačiu pavadinimu ir buvę kolegos iš karto kreipėsi į teismą dėl autorių teisių pažeidimo. 1961 m. Flemingas ir McClory sudarė sutartį, pagal kurią Flemingui atiteko teisės į romaną, o McCLory – literatūrinės ir filmo teisės į scenarijų.

Flemingo knygos visada buvo gerai perkamos, tačiau 1961 m. populiarumas dar labiau išaugo žurnalui „Life“ romaną „From Russia with Love“ paskelbus tarp 10 mėgstamiausių JAV prezidento Džono Kenedžio knygų.[4] Flemingas tapo populiariausiu kriminalinės literatūros autoriumi ir JAV.

1961 m. balandį rašytoją ištiko širdies smūgis. Po jo atsigaunantis Flemingas parašė vienintelį kūrinį, skirtą vaikams – „Chitty-Chitty-Bang-Bang“, išleistą tik po jo mirties.

Tais pačiais metais Flemingas pardavė dalį Bondo serijos ekranizavimo teisių prodiuseriui Harry Saltzman, kuris kartu su kolega Albert R. Broccoli įkūrė kompaniją „EON“, po ilgos atrankos nusamdė aktorių Šoną Konerį 5 filmams ir 1962 m. sukūrė pirmąją Džeimso Bondo ekranizaciją – „Daktarą No“.

Mirtis redaguoti

 
J. Flemingo kapas

Flemingas visą gyvenimą daug rūkė ir piktnaudžiavo alkoholiu. Patyręs 2 širdies smūgius, jis mirė 1964 m. rugpjūčio 12 d., per savo sūnaus Kasparo gimtadienį.

1975 m. spalį Kasparas, būdamas 23 metų, mirė perdozavęs narkotikų. 1981 m. mirė ir žmona Ana. Jie visi palaidoti kartu netoli Svindono.

Literatūrinis palikimas redaguoti

Flemingui esant gyvam buvo parduota 30 mln. jo knygų. Dar du kartus daugiau jų buvo parduota per dvejus metus nuo rašytojo mirties. 2008 m. „The Times“ įtraukė Flemingą į Geriausių Britanijos rašytojų nuo 1945 m. sąrašą (14 vieta).

Nuo 1962 m. yra sukurti 23 kompanijos „EON“ Bondo filmai ir dar keli neoficialūs, tarp jų ir pagal Kevin McClory priklausantį scenarijų. Oficiali serija uždirbo 12,36 mlrd. dolerių ir yra antroji pagal pelningumą pasaulyje, nusileidžianti tik Hariui Poteriui.

Džeimso Bondo personažas įtakojo Etano Hanto, Borno ir kitų herojų atsiradimą. Vėliau buvo pradėti kurti ir parodijų agentai: Džonis Inglišas ir Ostinas Pauersas.

Po autoriaus mirties dar 5 rašytojai tęsė Bondo nuotykius ir kai kurios iš šių knygų buvo ekranizuotos.

2011 m., pagerbiant Jano Flemingo atminimą, Jamaikoje atidarytas jo vardo tarptautinis oro uostas.

Knygos redaguoti

Knygos apie Džeimsą Bondą redaguoti

 
Knygos apie Bondą
Metai Originalus pavadinimas Puslapių skaičius Ekranizacijos metai
1953 Casino Royale 213 1967 ir 2006
1954 Live and Let Die 234 1973
1955 Moonraker 256 1979
1956 Diamonds Are Forever 257 1971
1957 From Russia, with Love 253 1963
1958 Doctor No 256 1962
1959 Goldfinger 318 1964
1960 For Your Eyes Only (apsakymai):
 – From a Wiev to a Kill
 – Quantum of Solace
 – Risico
 – The Hildebrand Rarity
 – For Your Eyes Only
252
1985
2008
 –
 –
1967
1961 Thunderball 253 1965
1962 The Spy Who Loved Me 221 1977
1963 On Her Majesty’s Secret Service 288 1969
1964 You Only Live Twice 255 1967
1965 The Man with the Golden Gun 221 1974
1966 Octopussy and The Living Daylights (apsakymai):
 – Octopussy
 – The Living Daylights
 – The Property Of A Lady
 – 007 in New York
94
1983
1987
 –

Kitos knygos redaguoti

Metai Originalus pavadinimas Ekranizacijos metai
1964 Chitty Chitty Bang Bang 1968
1963 Thrilling Cities
1957 The Diamond Smugglers

Filmai redaguoti

Biografiniai filmai redaguoti

Metai Originalus pavadinimas Pastabos
1989 Goldeneye: The Secret Life of Ian Fleming TV filmas
1990 Spymaker: The Secret Life of Ian Fleming TV filmas
2005 Ian Fleming: Bondmaker Dokumentinė drama
2008 Ian Fleming: Where Bond Began Dokumentinis filmas
2011 Age of Heroes Vaidybinis filmas apie 30AU

Džeimso Bondo filmai (kompanija EON) redaguoti

Filmų apie Džeimsą Bondą sąrašas.

Kiti Džeimso Bondo filmai redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Linara Bartkuvienė. Fleming Ian (Ijenas Flemingas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 146 psl.
  2. 2,0 2,1 2,2 „Janas Flemingas“. Nuoroda tikrinta 2013-03-28. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  3. „Janas Flemingas“. balsas.lt. Nuoroda tikrinta 2013-03-28.
  4. Sidey, Hugh (17 March 1961). „The President's Voracious Reading Habits“. Life. 50 (11). ISSN 0024-3019. Nuoroda tikrinta 2011-12-10.