Černiachovo kultūra

Černiachovo kultūra (rus. Черняховская культура) – romėniškojo laikotarpio archeologinė kultūra, pavadinta pagal V. Chvoikos 19001901 m. tyrinėtą kapinyną prie Černiachovo kaimo (Kijevo sritis).

Černiachovo kultūra
III a. – V a.
Dab. valstybės pietų Ukraina, Moldavija, rytų Rumunija
Ist. regionas Sarmatija, rytų Dakija
Amžius Geležies amžius
Lingvistinė grupė gotai
Valstybingumas Gotų karalystė
Rytų Europos kultūros III a.IV a.

Kultūra tradiciškai yra siejama su senovės gotais, kurie migravo iš šiaurės Europos ir dalinai išstūmė ar asimiliavo vietinius gyventojus. Sunyko per hunų antpuolius. Paliko nemažai baltiškų reliktų, kurie aptinkami net Kryme greta IV a. gotų kapų.

Arealas redaguoti

 
Rožine spalva pažymėta Gotlando sala, žalia – Getalando žemė, raudonai – Vilenbergo kultūra III a., oranžine – Černiachovo kultūra, violetine – Romos imperijos teritorija

Černiachovo kultūra III a. – V a. buvo paplitusi dab. Ukrainos, Moldavijos, Rumunijos teritorijose ir Lenkijos pietryčiuose. Didžiausios ekspansijos laikais ji apėmė dakų, sarmatų, vėlyvųjų skitų bei antų genčių iki tol gyvenamas teritorijas. Šis arealas tapatinamas su Jordano aprašoma Gotų karalyste.

Kultūra redaguoti

Černiachovo kultūrai būdingos neįtvirtintos gyvenvietės. Žmonės gyveno antžeminiuose pastatuose ir pusiau žeminėse. Vertėsi ariamąja žemdirbyste, gyvulininkyste ir amatais (geležies lydymu, kalvyste, žalvario liejimu, puodininkyste). Buvo paplitusi įvairių formų žiesta keramika. Prekiavo su Juodosios jūros pakrančių graikų miestais ir Romos provincijomis. Vidaus rinkoje naudojo Romos monetas – rasta daugiau, kaip 1000 monetų lobių. Mirusiuosius laidojo sudegintus ir nedegintus kapinynuose, įkapės – keramika, stiklinės taurės, segės, kaulinės šukos.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Aleksiejus LuchtanasČerniachovo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 314 psl.