Hidžazo karalystė

Hidžazo Hašimitų karalystė (arab. المملكة الحجازية الهاشمية, Al-Mamlakah al-Ḥijāziyyah Al-Hāshimiyyah) – valstybė Hidžazo regione viduriniuose rytuose, apimanti vakarinę Arabijos pusiasalio dalį, kurią valdė Hašimitų dinastija. 1916 m. birželio mėn. per Pirmąjį pasaulinį karą ji savarankiškai pasiskelbė karalyste nuo Osmanų imperijos, remdamasi sąjunga su Britų imperija, siekiant išstumti Osmanų armiją iš Arabijos pusiasalio per Arabų sukilimą.

Hidžazo karalystė
arab. المملكة الحجازية الهاشمية
Al-Mamlakah al-Ḥijāzyah Al-Hāshimīyah'
nepriklausoma valstybė
Ottoman flag.svg
1916 – 1925 Flag of the Kingdom of Hejaz and Nejd.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Hidžazo karalystė
       Hidžazo karalystė dabartinėje Saudo Arabijoje
Sostinė Meka
(1916–1924)
Džida
(1924–1925)[1]
Religija Sunizmas
Valdymo forma Absoliutinė monarchija
karalius
 1916 – 1924 Huseinas bin Ali
 1924 – 1925 Ali bin Huseinas
Era Tarpukaris
 - karalystės įsikūrimas 1916 m. birželio 10 d.
 - aneksavo Nedždas 1925 m. gruodžio 19 d. d.
Valiuta Hidžazo rialas

Jungtinė Karalystė pažadėjo Hidžazo karaliui Huseinui bin Ali sukurti vieną nepriklausomą arabų valstybę, kuri apimtų ne tik Hidžazo regioną, bet ir šiuolaikinį Iraką, Izraelį, Jordaniją, Palestiną ir Siriją. Tačiau baigiantis Pirmajam pasauliniam karui Versalio sutartimi Sirija tapo Prancūzijos Tautų Sąjungos mandatu, o Irakas, Palestina ir Jordanija – Britanijos mandatais.

Santykiai su Britų imperija dar labiau pablogėjo, kai sionistams žydams buvo leista persikelti į Palestiną. Huseinas atsisakė ratifikuoti 1919 m. Versalio sutartį ir, atsakydamas į 1921 m. britų pasiūlymą pasirašyti sutartį dėl mandato sistemos pripažinimo, pareiškė, kad iš jo negalima tikėtis, jog jis „pridės savo vardą prie dokumento, kuriuo Palestina priskiriama sionistams, o Sirija – užsieniečiams“.[2] Dar vienas britų bandymas sudaryti sutartį 192324 m. žlugo, o 1924 m. kovo mėn. derybos buvo nutrauktos.[3] Po šešių mėnesių britai nutraukė savo paramą Hidžazo karalystei ir pradėjo remti Ibn Saudo centrinėje Arabijoje gyvuojantį Nedždo sultonatą, kuris užkariavo Huseino karalystę.[4][5]

IšnašosKeisti

  1. Ben Chaoon. „Saudi Arabia“. WorldStatesmen.org. Ben M. Cahoon. Nuoroda tikrinta 2021-04-09. 
  2. Mousa, 1978, p. 185
  3. Huneidi, 2001, p. 71-2
  4. Huneidi, 2001, p. 72
  5. Mai Yamani (2009-10-13), Cradle of Islam: the Hijaz and the quest for an Arabian identity (Pbk. ed.), I.B. Tauris (published 2009), ISBN 978-1-84511-824-2 

ŠaltiniaiKeisti