Helsingborgas

Helsingborgas – miestas pietų Švedijoje, prie Eresuno sąsiaurio. Su Helsingioru (Danija) jungia geležinkelio ir automobilių keltas.

Helsingborgas šved. Helsingborg


Helsingborgas 56°03′00″ š. pl. 12°43′00″ r. ilg. / 56.05000°š. pl. 12.71667°r. ilg. / 56.05000; 12.71667 (Helsingborgas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Švedija
Lenas	Skonė

Gyventojų (^[1])	113 828
Plotas	40,95 km²
Tankumas (^[1])	2 780 žm./km²

Vikiteka	Helsingborgas

Kirčiavimas	Hèlsingborgas

Istorija

Helsingborgas yra vienas seniausių dabartinės Švedijos miestų. Kaip gyvenvietė pirmą kartą minimas 1085 m. gegužės 21 d.^[2] Nuo 1429 m. Erikas VII Pamarėnas visiems prekybos laivams įvedė praplaukimo mokestį Eresundo sąsiauriu^[3]. Tai buvo vienas pagrindinių Danijos karūnos pajamų šaltinių.

Helsingborgas Georgo Brauno žemėlapyje (1589 m.)

Po Danijos–Švedijos karo (1657–1658 m.) ir Roskildės taikos sutarties Danija turėjo atsisakyti visos teritorijos pietiniame Skandinavijos pusiasalyje, taip Helsingborgas tapo Švedijos dalimi.

Danija du kartus atgavo Skonės žemes, bet nesugebėjo jos išlaikyti. Paskutinis danų bandymas susigrąžinti šią vietovę buvo 1710 m., kai 14 000 karių išsilaipino pakrantėje. Kovo 10 d. šalia miesto įvyko Helsingborgo mūšis. Miestas smarkiai nukentėjo ir ilgai neatsigavo. 1770 m. mieste gyveno tik 1321 gyventojas.

1811 m. spalio 20 d. Prancūzijos maršalas Jean-Baptiste Bernadotte ir išrinktasis Švedijos karūnos princas (vėliau Švedijos karalius) Karolis XIV Jonas, keliaudamas iš Paryžiaus į Stokholmą žengė pirmąjį žingsnį Švedijos žemėje būtent Helsingborge.

Nuo XIX a. vidurio Helsingborgas buvo vienas sparčiausiai augančių Švedijos miestų. Dėka industrializacijos gyventojų skaičius padidėjo nuo 4 tūkst. 1850 m. iki 56 tūkst. 1930-aisiai. Nuo 1892 m. pradėtas eksploatuoti traukinių keltas, jungiantis Helsingborgą su Danijos miestu Helsingioru. Miesto tramvajų tinklas atidarytas 1903 m. ir veikė iki 1967 m.

Antrojo pasaulinio karo metais Helsingborgas buvo vienas iš svarbiausių taškų Holokausto metu gelbėjant Danijos žydus^[4]. Danijos gyventojai suformavo savotišką požeminį geležinkelį, perkeliantį žydus nuo atidžiai stebimų Kopenhagos prieplaukų į tolimesnes vietas. Daug švedų paslėpė Danijos žydus savo namuose, palėpėse, ūkiniuose pastatuose ir bažnyčiose. Per tris naktis danai per Eresundo sąsiaurį perplukdė 7200 žydų ir 680 nežydų (žydų šeimos nariai ar politiniai aktyvistai).

Geografija

Helsingborgas – uostas rytinėje Eresundo sąsiaurio siauriausioje vietoje (apie 5 km). Kitoje sąsiaurio pusėje išsidėstęs Danijos miestas Helsingoras. Tarp abiejų miestų kas 20 minučių kursuoja keltas. Helsingborgas yra Europos kelių E4 ir E55 pabaiga.

Klimatas

Klimatas jūrinis. Per metus iškrenta vidutiniškai 500–600 mm kritulių. Vidutinė sausio temperatūra: –0,1°C, liepos: 16,8 °C.

Pramonė

Helsingborgas yra svarbus transporto, prekybos ir verslo centras. Vystoma laivų statybos, spalvotųjų metalų metalurgija, elektros, chemijos, tekstilės, keramikos, maisto pramonė.

Demografija

Iki XIX a. vidurio Helsingborgas buvo mažas miestas, kuriame gyveno apie 1000 žmonių, tačiau antroje XIX a. pusėje, iš dalies dėl industrializacijos, miesto gyventojų skaičius pradėjo sparčiai augti. Iki 1900 metų čia gyveno apie 25 tūkst. Tačiau per sekančius dešimtmečius gyventojų skaičiaus augimas smarkiai sumažėjo. 2010 m., turėdamas 97 tūkst. gyventojų, Helsingborgas buvo aštuntas pagal gyventojų skaičių Švedijos miestas.

Didžioji dalis gyventojų – švedai. Užsieniečiai (tai yra tie, kurie gimė ne Švedijoje arba abu tėvai gimė ne Švedijoje) sudaro 23,2 % miesto gyventojų. Tarp užsieniečių ypač daug danų, serbų, bosnių, arabų (daugiausia iš Irako, Libano ir Palestinos). Mieste taip pat gyvena lenkai, iraniečiai, vietnamiečiai ir kt. Helsingborge gyvena daugiau nei 160 tautybių atstovų.

Lankytinos vietos

Istorinę Helsingborgo dalį sudaro daugybė senų namų sąsiaurio pakrantėje. Yra rotušės pastatas, Kernano bokštas (šved. Kärnan), Šv. Marijos plytinės gotikos stiliaus bažnyčia, Fredriksdalio muziejus po atviru dangumi ir Henrio Dankerio kultūros centras.