Gvachibai
Gvachibų šamanas groja siku (jiwabürü)
Gvachibų šamanas groja siku (jiwabürü)
Gyventojų skaičius 31–37 tūkst.
Populiacija šalyse Kolumbijos vėliava Kolumbija: 23 tūkst.[1]
Venesuelos vėliava Venesuela: 14,7 tūkst.[2]
Kalba (-os) gvachibų, ispanų
Religijos prigimtinė tikyba, krikščionybė (katalikybė, protestantizmas)
Giminingos etninės grupės ačagvai, gvajupiai, tegvai, tunebai ir kt.

Gvachibai (isp. guahibo, guajibo, t. p. sikuani, jivi, sav. Wayapopihíwi) – indėnų tauta, gyvenanti Orinoko lygumose (Ljanose) rytų Kolumbijoje (Vičados, Metos, Araukos, Gvavjarės, Gvainijos dep.) ir vakarų Venesueloje (Amazonės, Bolivaro, Apūrės valst.). Gvachibų kalba su keletu smulkesnių kalbų jungiama į gvachibų šeimą. Taip pat kalba ispaniškai. Dalis išlaikę prigimtinę tikybą, kiti – katalikai, protestantai.

Tradiciškai vertėsi klajokline medžiokle ir rankiojimu, kai kurie – daržovių auginimu. Europietiškos kilmės gyventojams užimant Ljanosų savanas, dalis gvachibų laikinai (liūčių metu) ar visiškai perėjo prie kaplinės-lydiminės žemdirbystės (augina saldžiuosius ir karčiuosius manijokus, ananasus, moliūgus, pupeles, bananus, vietomis ryžius), pasitraukė tolyn į pietus, į miškus. Sėslieji gvachibai klajojančius tautiečius vadina matasinipiais-chiviais („savanos žmonėmis“) arba sikuaniais („laukiniais“). Dalis dirba samdomus darbus. Pagrindinis amatas – pynimas (taip pat ir pardavimui).

Būstas – pastogė arba trobelė su skliautiniu arba dvišlaičiu stogu iš žolės ir lapų, besileidžiančiu iki pat žemės. Dabar sėslieji gvachibai gyvena stačiakampio plano namuose su dvišlaičiais, nuožambiais į skersagalį stogais iš palmių lapų. Apranga kreolinė.

Šeima didžioji, patrilokalinė, pasitaiko poligamija, būdinga ikisantuokinė lytinė laisvė. Kultūrinių augalų auginimui šeimos buriasi į būrius iki 100 žmonių – jiems vadovauja seniūnas bei šamanas. Išlikusi tradicinė mitologija, apeigos, kurioms naudojami narkotiniai milteliai yopo (klajoklinis karolmedis).[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Arango Ochoa Raúl y Enrique Sánchez Gutiérrez (2004) Los Pueblos indígenas de Colombia en el umbral del nuevo milenio: 71, 369. Bogotá: DNP.
  2. Censo de comunidades indígenas de Venezuela 2001; XIII Censo de población y vivienda.
  3. Гуахибо,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.