Gurma
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gurma arba Gulma – istorinė mosių karalystė dabartinio Burkina Faso rytinėje dalyje ir gretimose teritorijose šiaurės vakarų Benine bei šiaurės Toge. Jos politinis centras buvo miestas Fada Ngurma, kuris tradiciškai vadinamas Nungu.
| Gurma Gurma | ||||
| gentinė konfederacija | ||||
| ||||
| Sostinė | Nungu | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Nunbado | ||||
| XIV a. (pirmasis) | Diaba Lompo | |||
| 1975–dabar (dabartinis) | Yentangu | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | XIV a. m. | |||
| - Prarado suverenitetą | 1899 m. | |||
Raida
redaguoti
Tradiciškai laikoma, kad ją įkūrė mosių protėvio Uedraogo vyriausias sūnus Džaba Lompo, ir tai buvo viena iš 4 svarbiausių mosių karalysčių (kitos buvo Tenkodogas, Uagadugu ir Jatenga). Ją sukūrė gurų etninė grupė gurmančiai. Mokslininkai datuoja šį įkūrimą XIV a. pabaiga ar XVI a. pradžia.
Iki XVIII a. vidurio Gurma buvo viena iš daugybės gurmančių gentinių karalysčių (diema), buvusi gurmančių gyvenamo arealo centre. Iš viso jų priskaičiuojama apie 17. Šiaurėje svarbiausios jų karalystės buvo Bilanga, Kuala, Piela, Bongandinis ir Konas, o pietuose – Pama, Makakoalis, Boarigu, Botu ir kt.
XVIII a. viduryje gurmančių teritorijas užpuolė priešiška gentis čokosiai, kurie siekė čia įsigalėti. Tai skatino gurmančius vienytis. Tuometinis Nungu karalystės valdovas Jendabris, tituluojamas Nunbado, pasinaudojo šia situacija, ir jam pavyko suvienyti smulkių gurmančių karalysčių jėgas. Kuomet priešai buvo išvyti, Nungu tapo didelės 17 valstybėlių konfederacijos centru, o nunbado – svarbiausiu valdovu tarp daugybės batieba (regioninių lyderių).
Klestėjimo laikais XVIII a. II pusėje Gurma apėmė teritorijas visame dabartiniame rytiniame Burkina Fase ir gretimose teritorijose Toge, Benine ir Ganoje. Jos svarbiausi kaimynai buvo Mamprusis ir Borgu (pietuose), songajų karalystės (rytuose), fulbių žemės (šiaurėje) ir mosių karalystė (vakaruose). Nungu tapo svarbiu karavanų kelių centru, ir klestėjo dėl prekybos su hausais.
XIX a. pradžioje Gurmą užpuolė klajokliai fulbiai, kurie užėmė šiaurines teritorijas (ten įsikūrė Liptako ir Jaga emyratai). XIX a. pabaigoje Gurma buvo nukariauta prancūzų, kurie ją prijungė prie savo Vakarų Afrikos. Gurmos valdovų dinastija buvo išlaikyta ir egzistuoja iki mūsų dienų. Jos valdovas reziduoja Fada Ngurma mieste.
Valdovai (nunbado)
redaguoti| Tradicinė data | Valdovas | Pastabos |
|---|---|---|
| 1204–1248 | Diaba Lompo, Nunbado | |
| 1248–1292 | Tidarpo, Nunbado | |
| 1292–1336 | Untani, Nunbado | |
| 1336–1380 | Banydoba, Nunbado | |
| 1380–1395 | Labi Diebo, Nunbado | |
| 1395–1425 | Tenin, Nunbado | |
| 1425–1470 | Tokurma, Nunbado | |
| 1470–1520 | Gima, Nunbado | |
| 1520–1553 | Gori, Nunbado | |
| 1553–1571 | Bogora, Nunbado | |
| 1571–1615 | Kampadiboaghi, Nunbado | |
| 1615–1659 | Kampadi, Nunbado | |
| 1659–1684 | Tantiari, Nunbado | |
| 1684–1709 | Lissoangui, Nunbado | |
| Buricimba dinastija | ||
| 1709–1736? | Yendabri, Nunbado | |
| 1736–1791 | Yembrima, Nunbado | |
| 1791–1822 | Baahamma, Nunbado | |
| 1822–1831 | Yenhamma, Nunbado | |
| 1831–1843 | Yencirima, Nunbado | |
| 1843–1846 | Yencabri, Nunbado | |
| 1846–1856 | Yempabu, Nunbado | |
| 1856–1883 | Yempadigu, Nunbado | |
| 1883–1892 | Yentuguri, Nunbado | |
| 1892–1911 | Bancandi, Nunbado | |
| Prancūzų protektoratas | ||
| 1911–1952 | Simandari (kitaip Kambambori), Nunbado | |
| 1952–1954 | tarpuvaldis | |
| 1954–1961 | Hamtiuri, Nunbado | |
| 1961–1973 | tarpuvaldis | |
| 1973–1975 | Yenmiama, Nunbado | |
| Nuo 1975 | Yentangu, Nunbado | |