Gloguvas

miestas dabartinės Lenkijos teritorijoje

Gloguvas (lenk. Głogów, vok. Glogau) – miestas pietvakarių Lenkijoje, Žemutinės Silezijos vaivadijoje. Administracinis apskrities (Powiat głogowski) centras, turintis apie 71,3 tūkst. gyv. (2007 m.). 19751998 m. laikotarpyje priklausė Legnicos vaivadijai.

Gloguvas
lenk. Głogów
            
Senamiestis
Gloguvas
Gloguvas
51°40′00″ š. pl. 16°05′00″ r. ilg. / 51.66667°š. pl. 16.08333°r. ilg. / 51.66667; 16.08333 (Gloguvas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Žemutinės Silezijos vaivadija Žemutinės Silezijos vaivadija
Įkūrimo data 1253 (miesto teisės)
Gyventojų (2007) 71 312
Plotas 35,37 km²
Tankumas (2007) 2 016 žm./km²
Pašto kodas 67-200, 67-211
Tinklalapis www.glogow.pl
Vikiteka Gloguvas

Istorija

redaguoti
 
Pilis

Gloguvas yra vienas seniausių Lenkijos miestų, savo istoriją pradedantis nuo X a. vakarų slavų pastatytos įtvirtintos gyvenvietės.

Kronikose minimi 1010 m., kai Lužicos regione vyko teritoriniai konfliktai tarp imperatoriaus Henriko II ir Lenkijos karaliaus Boleslovo I Narsiojo pajėgų. Nežiūrint 1017 metais jų sudarytos abipusės taikos sutarties (Pokój w Budziszynie), vėliau konfliktai tęsėsi, tarp jų ir tarp giminystės ryšiais susijusių valdovų. Miestas buvo valdomas įvairių monarchijų.

1109 m. rugpjūčio 24 d. vyko vienas geriausiai žinomų Lenkijos istorijoje Gloguvo mūšis tarp Lenkijos karalystės (vad. Boleslovas III Kreivaburnis) ir Šventosios Romos imperijos (Henrikas V).

Per II Pasaulinį karą Glogau buvo vermachto kariuomenės paverstas į gynybinę tvirtovę, kurią šturmuojant buvo sugriauta 95% statinių. Kai kurie iki šiol likę neatstatyti.

Pagal Jaltos konferencijos nutarimus, kaip ir kiti Žemutinės Silezijos miestai, Glogau atiteko Lenkijai, buvo sulenkintas jo pavadinimas, o vietiniai vokiečiai buvo iškeldinti.

Tik 1967 m. miestas vėl pradėjo augti, čia įkūrus vario lydymo gamyklą.

Galerija

redaguoti

Nuorodos

redaguoti