Atverti pagrindinį meniu
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Vasario 16-osios gimnazija (vok. Privates Litauisches Gymnasium) – Vokietijoje, Hiutenfeldo miestelyje, (Lampertheimo miesto dalyje) įsikūrusi Vokietijos valstybės pripažinta lietuviška gimnazija, vienintelė tokio pobūdžio lietuviška mokykla Vakarų pasaulyje. Adresas: Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld, Vokietija.

Profilis ir tikslasKeisti

Vasario 16-osios gimnazija – dvikalbė mokykla, kuriai 1999 metais buvo suteiktas valstybės pripažintos, privačios gimnazijos statusas. Lietuvių kilmės mokinių gretas kasmet papildo ir vokiečiai moksleiviai, o valstybės pripažintas brandos atestatas atveria absolventams kelius į Europos ir pasaulio universitetus bei aukštąsias mokyklas.

Vasario 16-osios gimnazijos tikslas – suteikti Vakarų Europoje gyvenantiems lietuvių kilmės vaikams sąlygas išsaugoti lietuvišką tapatybę, auklėti juos krikščioniška ir europietiška dvasia, puoselėti lietuvių kalbą ir tradicijas bei garsinti Lietuvos vardą Vokietijoje ir Europoje.

IstorijaKeisti

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, daugiau kaip 65 000 lietuvių pasitraukus į Vakarų Vokietiją, čia pradedama vystyti plati kultūrinė veikla, leidžiami laikraščiai ir knygos, steigiamos mokyklos, Pabaltiečių universitetas. 1948-aisiais Vokietijoje veikia 158 lietuviškos mokyklos, iš kurių 26 – gimnazijos. 1950 m., prasidėjus emigracijai į kitas Europos valstybes ir užjūrį, dėl vis mažėjančio mokinių skaičiaus mokyklos ima užsidaryti. Tuometinė Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdyba nutaria įsteigti vieną gimnaziją su bendrabučiu. Diepholz miesto kareivinėse atidaroma gimnazija, kuriai 1951 m. suteikiamas Vasario 16-osios vardas.

1954 m. Tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva gimnazija perkeliama į Hüttenfeldą, kuriame VLB įsigijo 5 ha sklypą su Rennhofo pilimi. Didelės pasaulio lietuvių paramos sulaukusi gimnazija remontuojama, pilis pritaikoma klasėms ir bendrabučiui. Laikui bėgant pastatomas klasių ir administracijos pastatas, 1972 ir 1987 metais – mergaičių ir berniukų bendrabučiai.

1984 m. Rennhofo pilyje kyla gaisras – sudega biblioteka, tuo metu pilyje įrengto berniukų bendrabučio baldai, stipriai nukenčia pas­tatas. Remonto darbų sąmata viršija 7 milijonus markių. 1989 m. VLB, Vokietijos federacinės bei Hesseno žemės vyriausybės, Katalikų bažnyčios bei tautiečių dėka pilis suremontuojama. Šiandien čia įsikūrusi gimnazijos biblioteka, muzikos klasė, lietuviška koplyčia, fotogalerija, VLB ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos būstinės, Lietuvių kultūros institutas bei Europos lietuvių kultūros centras.

1999 m. Gimnazijai suteikiamas Vokietijos valstybės pripa­žintos gimnazijos statusas,taip Gimnazijai išsaugomas Vokietijos Hesseno žemės finansavimas po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

2009 m. Gimnazija dėl finansinių ir infrastruktūrinių priežasčių atsiduria ant uždarymo ribos. Sutelktinėmis Gimnazijos Kuratorijos (pirmininkas Rimas Čuplinskas), Gimnazijos vadovybės (direktorė dr. Bronė Narkevičienė), Lietuvos respublikos vyriausybės (ministras pirmininkas Andrius Kubilius, kancleris Deividas Matulionis, LR Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, ambasadorius Mindaugas Butkus), Pasaulio lietuvių bendruomenės (pirmininkė Regina Narušienė, atstovė Lietuvoje Vida Bandis, Švietimo komiteto pirmininkė Jūratė Caspersen, prelatas Edmundas Putrimas), Mainco vyskupijos (prelatas Dietmar Giebelmann), Bergštrasės apskrities (viršininkas Matthias Wilkes), Lampertheimo miesto (meras Erich Maier) pastangomis ir daugelio kitų gerų širdžių žmonių pastangomis 2010 - 2014 metais Gimnazijai pavyko ne tik įveikti finansinę krizę, bet ir pakylėti ją į naujas aukštumas.

2010 - 2012 m. pastatomas modernus priestatas su gamtos mokslų kabinetu, kompiuterių klase. Iš medinių lentų 1984 metais pastatyto pastato į modernias klases buvo perkeliamos mokinių klasės. Priestato statybas finansavo Lietuvos Respublikos vyriausybė, Mainco vyskupija, labdaringi Gimnazijos bičiuliai vokiečiai ir lietuviai. Paskolą suteikė Bergštrasės apskritis bei Lampertheimo miestas. Ją pagal sudarytą planą moka Gimnazijos vadovybė, naudodama mokinių tėvų įnašus bei labdaros lėšas, gautas į Gimnazijos Kuratorijos sąskaitą.

2010 - 2014 m. iš esmės atnaujinama elektros instaliacija senajame gimnazijos pastate, klasės aprūpinamos kompiuteriais ir internetiniu ryšiu, atliekamas klasių ir koridorių remontas, pastatomi nauji baldai. Sutvarkomas kiemo ir parko apšvietimas. Lėšos šiems darbams gautos iš Lietuvos Respublikos, Mainco vyskupijos, Vokietijos Hesseno žemės vyriausybės, Bergštrasės apskrities, Lampertheimo miesto, mokinių tėvų ir labdaringai nusiteikusių Gimnazijos bičiulių. Daug darbų nuveikta savanorystės pagrindais.

2012 - 2013 m. įkuriamas ir įrengiamas lietuvių kalbos ir literatūros kabinetas. Jo įrengimui lėšos buvo gautos iš Lietuvių fondo JAV, Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Kauno regiono plėtros agentūros (pastarąją paramą inicijavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas).

2011 m. įkuriamas ir įrengiamas dailės, 2013 m. - vokiečių kalbos kabinetai. Finansavimas gautas pagal projektus iš BASF ir surinkus labdaros lėšų. Dalis kompiuterinės įrangos gauta iš Lietuvos Respublikos vyriausybės.

2012 - 2014 m. Gimnazijos aplinką, Rennhofo parką papuošia Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos tautodailininkai Raimundas Blažaitis, Antanas Lastauskas, Remigijus Petrauskas, Artūras Zienka ir Juozas Videika, vadovaujami Valentino Jezersko. Projektą inicijavo dr. Bronė Narkevičienė ir Zigmas Kalesinskas, finansavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

2013 m. po kelių dešimtmečių pertraukos Gimnazijoje atnaujinamos lituanistinės vasaros stovyklos vaikams.

2013 m. įsteigiama Vasario 16-osios stipendija. Pirmąja stipendijos mecenate trejiems metams tampa Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen.

2014 m. įsteigiamas Tėvų fondas motyvuotiems akademinei ar/ir socialinei veiklai mokiniams remti.

2014 m. pastatoma universali sporto aikštelė. Lėšas skyrė Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

Apdovanojimai

2010 m. Gimnazijai įteikiamas Vokietijos Hesseno žemės švietimo ministerijos gabių vaikų ugdymo sertifikatas.

2012 m. sausio 1 d. Gimnazija apdovanojama Gedimino pilies bokšto vėliava.

ValdymasKeisti

Aukščiausia Vasario 16-osios gimnazijos valdymo institucija yra Vasario 16-osios gimnazijos kuratorija. Pagal Kuratorijos statutą Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos narius skiria įvairios organizacijos, remiančios arba istoriškai parėmusios gimnaziją. Šiuo metu Kuratoriją sudaro 11 narių, kurie atstovauja Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (VLB) Tarybai, VLB Valdybai, Pasaulio Lietuvių Bendruomenei, Bendram Amerikos lietuvių šalpos fondui, Lietuvių katalikų sielovadai Vokietijoje, LR Švietimo ir mokslo ministerijai bei Lietuvių evangelikų-liuteronų bažnyčiai Vokietijoje. Daugiausia narių (penkis) skiria VLB: keturis skiria Taryba ir vieną - Valdyba.

Kuratorijos Valdybai 2007-2012 m. pirmininkavo Europos lietuvių kultūros centro Vokietijoje direktorius Rimas Čuplinskas, 2013 m. - Vasario 16-osios gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė, nuo 2014 m. Valdybos pirmininkas yra kun. Valdas Jelis; Kuratorijos Valdybai, kuri susideda iš trijų asmenų, taip pat priklauso gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė ir LR ŠMM Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė. Kiti Kuratorijos nariai: Vida Bandis, Tomas Bartusevičius, Jūratė Caspersen, Mindaugas Jacinevičius, Arentas Keršis, Bronislava Lipšienė, dr. Christina Nikolajew, kun. Vidas Vaitiekūnas. .

Mokymo programaKeisti

Vasario 16-osios gimnazija dirba pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, pagrindinė dėstomoji kalba yra vokiečių. Jaunesniųjų klasių mokiniams dalis mokomųjų dalykų (biologija, geografija, ekonomika ir politika) pasirinktinai dėstoma lietuvių arba vokiečių kalba. Šalia vokiškoms gimnazijoms įprastų mokomųjų dalykų, lietuvių kilmės vaikai taip pat mokosi lietuvių kalbos, literatūros bei Lietuvos istorijos. Atvykusiems į gimnaziją vaikams, neturintiems pakankamai vokiečių arba lietuvių kalbos žinių, siūlomi intensyvūs kalbos kursai.

Pirmoji privaloma užsienio kalba lietuviams yra lietuvių, antroji, kurią vaikai pradeda mokytis 5-oje klasėje – anglų kalba. Trečioji užsienio kalba gali būti prancūzų arba rusų. Pagal Hesseno žemės Švietimo ministerijos nustatytą mokymo programą iki 11-os klasės mokiniai gali pasirinkti tik užsienio kalbas. Dvyliktoje ir tryliktoje klasėje, greta privalomų lietuvių ir vokiečių kalbų, visuotinės ir Lietuvos istorijos, politikos ir ekonomikos, matematikos, sporto, muzikos ir tikybos pamokų, mokiniai gali pasirinkti sau priimtiną gamtos mokslą bei dar vieną užsienio kalbą. Taip pat jie gali išsirinkti du iš išvardintų dalykų, kuriuos dvejus metus iki abitūros egzaminų mokysis sustiprintai. Mokslas Vasario 16-osios gimnazijoje trunka 9 metus – nuo 5 iki 13 klasės. Dėl Vokietijos švietimo sistemos reformos, visi mokiniai, 2005 metais įstoję į penktą klasę, abitūros egzaminus laikys po 8 metų, t. y. 12 klasėje.

Abiturientai privalo laikyti vokiečių kalbos ir matematikos egzaminus, dar trijų mokomųjų dalykų egzaminus jie pasirenka patys. Brandos egzaminai vyksta gimnazijoje, jų eigą prižiūrint valstybės komisijai. Į abitūros pažymių vidurkio skaičiavimą įeina 12-os ir 13-os klasės metiniai pažymiai. Sėkmingai išlaikę abitūros egzaminus, mokiniai įgyja brandos atestatą, suteikiantį teisę studijuoti universitete (allgemeine Hochschulreife). Baigusieji 12 klasių ir atlikę praktiką gimnazistai gali stoti į neuniversitetines aukštąsias mokyklas (Fachhochschulrei fe), o baigusiems 10 klasių mokiniams išduodamas pagrindinės mokyklos baigimo atestatas (Reals­chulabschlusszeugnis). Gimnazijoje įgyti brandos atestatai pripažįstami visame pasaulyje.

BendrabutisKeisti

Architektūriškai į vieną kompleksą sujungti mergaičių ir berniukų bendrabučiai įkurti Romuvos parke, keli žingsniai nuo mokyklos pastato. Trijų aukštų mergaičių bendrabutyje, dviviečiuose, pilnai įrengtuose kambariuose gyventi gali 32 mergaitės. Kiekviename aukšte įrengti tualetai ir dušai, yra kompiuterių ir poilsio bei televizijos kambariai, virtuvėlė ir skalbykla.

Berniukų bendrabutyje, dviviečiuose su visais patogumais kambariuose gali įsikurti 60 berniukų. Bendrabutyje įrengti televizijos, kompiuterių ir sporto kambariai, skaitykla. Kiekviename aukšte įrengta virtuvėlė, yra skalbykla.

Bendrabučių fojė įrengta salė, kurioje vyksta įvairūs renginiai bei šokių ansamblio repeticijos. Fojė yra stalo teniso ir biliardo stalai. Bendrabutyje gyvenančius mokinius globoja bendrabučių vedėjai ir jų pavaduotojai.

PartneriaiKeisti

DirektoriaiKeisti

  • dr. Antanas Palaitis (1951 - 1952),
  • Antanas Giedraitis-Giedrius (1952 - 1954),
  • dr. Vladas Litefskis (1954 - 1957),
  • dr. Antanas Rukša (1957),
  • Tautvydas M. Gailius (1957 - 1958),
  • dr. Jonas Grinius (1958 - 1960),
  • kun. dr. Ladas Gronis (1960 - 1962),
  • kun. Bronius Liubinas (1962 - 1966),
  • kun. dr. Petras Bačinskas (1966 - 1967),
  • Vincas Natkevičius, M.A. (1967 - 1980),
  • Jonas Kavaliūnas (1980 - 1982),
  • Andrius Šmitas – (1982 - 2008),
  • dr. Bronė Narkevičienė - (2009 - 2014),
  • Janina Vaitkienė - nuo 2015 m. sausio 2 d.

MokytojaiKeisti

MokiniaiKeisti

NuorodosKeisti