Frank-Walter Steinmeier
| Frankas Valteris Štainmajeris vok. Frank-Walter Steinmeier; | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1956 m. sausio 5 d. Detmoldas, Vokietija |
| Sutuoktinis (-ė) | Elke Büdenbender |
| Veikla | vokiečių teisininkas, politikas, buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras, Bundestago narys, Vokietijos prezidentas |
| Alma mater | Gyseno universitetas |
 Vikiteka |
Frank-Walter Steinmeier |
| Parašas | |
| |
Frankas Valteris Štainmajeris (vok. Frank-Walter Steinmeier; g. 1956 m. sausio 5 d.) – vokiečių teisininkas, politikas, buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras, Bundestago narys, nuo 2017 m. Vokietijos prezidentas[1].
Biografija redaguoti
Steinmeier tėvas – stalius, mama – fabriko darbininkė. Frankas užaugo Brakelsieke (dabartinio Schieder-Schwalenberg miesto dalis). Po abitūros 1974 metais Blomberge atliko karinę prievolę, o nuo 1976 m. studijavo teisės, nuo 1980 – politikos mokslus Justo Lybigo universitete (Gysenas). Studijų metais kartu su Brigitte Zypries buvo (išeinančio kas ketvirtį) kairiųjų žurnalo „Demokratie und Recht“ (DuR) redakcijos narys (leidinys buvo tapęs Vokietijos saugumo tarnybų (vok. Landesbehörde für Verfassungsschutz) tyrimų objektu).[2]
1982 m. išlaikė pirmąjį, o 1986 m. – antrąjį valstybinį teisės egzaminą. Gyseno universiteto Viešosios teisės ir politikos mokslų katedros mokslinis bendradarbis. 1991 metais apgynė disertaciją tema „Valstybinės intervencijos, siekiant išvengti ir pašalinti benamystę, tradicija ir perspektyvos“ (vok. Tradition und Perspektiven staatlicher Intervention zur Verhinderung und Beseitigung von Obdachlosigkeit[3]), teisės mokslų daktaras.
Nuo 1991 m. Žemutinės Saksonijos valstybės kanceliarijos referentas medijų teisės ir medijų politikos klausimais. Nuo 1993 m. tuometinio federalinės žemės ministro pirmininko Gerhardo Šrėderio biuro vadovas, nuo 1994 m. Politikos, sričių koordinavimo bei planavimo gairių departamento vadovas. Nuo 2005 m. Vokietijos užsienio reikalų ministras Angela Merkel vyriausybėje. Dalyvavo Vokietijai padedant išspręsti Gruzijos ir nuo jos atsiskirti siekiančios Abchazijos konfliktą (vieną iš pavojingiausių ir sunkiausiai valdomų krizių buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje), lankėsi Gruzijoje bei Rusijoje[4]. Nuo 2007 m. Vokietijos vicekancleris, nuo 2009 m. rugsėjo 29 SPD frakcijos Bundestage pirmininkas, Bundestago opozicijos lyderis.
Nuo 2007 m. vienas iš trijų Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) federalinio pirmininko pavaduotojų. 2008 m. Steinmeier buvo SPD kandidatas į kanclerio postą Bundestago rinkimų 2009 m. metu.
Vedęs (1995 m.); žmona Elke Büdenbender, administracinio teismo teisėja (buvusi teisės bendramokslė), turi dukrą[5].
2017 m. kovo 19 d. pradėjo eiti Vokietijos prezidento pareigas[6].
Baltijos šalyse redaguoti
2007 m. liepą su kultūros misija lankėsi visose Baltijos šalyse. Jį lydėjo iškilūs vokiečių kultūros veikėjai (rašytojas Sten Nadolny, Vokietijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvių kultūros veikėjas violončelininkas Davidas Geringas, teisės istorikas Joachim Tauber ir kiti), gausybė Vakarų Europos žurnalistų. Apsilankė Vilniuje, XI tarptautiniame Tomo Mano festivalyje (Nida)[7], kuriame pasakė sveikinimo kalbą. Nidoje jį užklupusiems vokiečių turistams šypsodamasis ir pokštaudamas dalijo autografus[8].
Išnašos redaguoti
- ↑ Election of the Federal President. Office of the Federal President. 12 February 2017. Nuoroda tikrinta 13 February 2017.
- ↑ Günter Platzdasch, Steinmeiers Jugend – Was nicht zusammengehört. FAZ.NET, 25. September 2008.
- ↑ d-nb.info (vokiečių k.)
- ↑ „Gruzijai pateiktas Abchazijos konflikto sprendimo planas“ BNS, 2008-07-17 12:59
- ↑ VFR URM informacija
- ↑ Election of the Federal President. Office of the Federal President. 12 February 2017. Nuoroda tikrinta 13 February 2017.
- ↑ Neringos miesto inf., 2008-09-25 Archyvuota kopija 2021-07-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Nida sulaukė išskirtinio Vokietijos politiko dėmesio“ Raimonda Ravaitytė – Meyer, „Klaipėdos diena“, 2007-07-16