Françoise Gilot

(Nukreipta iš puslapio Francoise Gilot)

Fransuaz Žilo (pranc. Françoise Gilot, 1921 m. lapkričio 26 d. Neji prie Senos, Prancūzijoje2023 m. birželio 6 d. Manhatane, Niujorke, JAV[1]) – prancūzų dailininkė ir knygų autorė, gyvenusi Niujorke ir Paryžiuje. Išgarsėjo kaip Pablo Picasso draugė ir mūza 1944–1953 m. ir jo vaikų Claude Picasso ir Paloma Picasso motina. Vėliau ji ištekėjo už amerikiečių mokslininko Jono Salko, sukūrusio vakciną nuo poliomelito ir įsteigusio pasaulinio garso Salko biologinių studijų instiutą.

Fransuaz Žilo 2013 m.

Biografija

redaguoti

Gimė Neji prie Senos miestelyje, Prancūzijoje. Jos tėvas buvo verslininkas ir agronomas, o motina – akvarelistė. Fransuaz studijavo anglų literatūrą Kembridžo universitete ir Britų institute Paryžiuje.[2] Besimokydama teisės dalykų Žilo praleisdavo rytines paskaitas, kad galėtų užsiimti savo tikrąja aistra – menu.

Būdama 21 metų amžiaus, susipažino su Pablu Pikaso, kuriam tuomet buvo 61-eri. Jo meilužė Dora Maar buvo sugniuždyta žinios, kad Pikaso iškeičia ją į daug jaunesnę menininkę. Su juo susilaukė vaikų Klodo (g. 1947 m.) ir Palomos (g. 1949 m.), kuriuos užaugino. Abu tėvai dažnai piešdavo vaikus savo drobėse. Žilo palaikė santykius su ispanų menininku nuo 1944 iki 1953 m. Vienuolika metų po jų išsiskyrimo Žilo parašė knygą Gyvenimas su Pikaso. Buvo parduota daugiau nei milijonas knygos egzempliorių, knyga išversta į keliolika kalbų, nepaisant Pablo Pikaso pastangų uždrausti knygos spausdinimą.

Žilo ištekėjo už Liuko Simono 1954 m. ir susilaukė dukters Aurelijos. Išsiskyrė 1962 m.

1969 m. Žilo susipažino su Jonu Salku, poliomelito vakcinos kūrėju,[3] La Chojos miestelyje, Pietų Kalifornijoje. Abiejų aistra architektūrai ir menui išsivystė į greitą santuoką 1970 m. Paryžiuje.[4] Ištekėjusi Žilo užsiėmė tapybos darbais Niujorke, La Chola miestelyje ir Paryžiuje. Pora santuokoje išgyveno iki pat Salko mirties 1995 m.

Žilo gyveno Niujorke ir Paryžiuje bei darbavosi Salko instituto Kalifornijoje labui, dalyvavo su savo darbais tarptautinėse parodose.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Horton, Adrian (2023-06-06). „Françoise Gilot, painter and muse to Picasso, dies at 101“. The Guardian (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-06-07.
  2. http://www.francoisegilot.com/section.php?sect=vitae
  3. 3,0 3,1 http://www.smithsonianmag.si.edu/smithsonian/issues02/apr02/indelible.html Archyvuota kopija 2005-12-31 iš Wayback Machine projekto.
  4. http://www.francoisegilot.com/bio60s.php

Nuorodos

redaguoti