Fovizmas (pranc. les fauves 'laukiniai žvėrys') – tai modernaus meno srovė, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas išsivystė iš impresionistinės ir neoimpresionistinės dailės, tam turėjo įtakos V. van Gogo, P. Gogeno tapyba. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė – intensyvios, nenatūralios spalvos.

Anri Matiso vieno garsiausių kūrinių „Šokis“ grafiti (centre) Vilniuje

Terminas kilęs nuo kritiko Louis Vauxcelles panaudoto žodžio fauves (laukiniai žvėrys) apibūdinant grupę tapytojų 1905 m. Paryžiaus Rudens salone, tarp kurių – Anri Matisas, Andrė Derenas, Morisas de Vlaminkas ir kiti. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys – tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės perspektyvos. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, taikomajai dailei, plakato menui.

Garsiausi dailininkai redaguoti

Dailininkų fovistų grupė susikūrė Paryžiuje ir eksponavo kartu 1905 − 1907 m. Vėliau kai kurie šių dailininkų pasuko kitų meninių ieškojimų keliu.

  • Anri Matisas (Henri Matisse, 1869–1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalė skulptūras, iliustravo knygas, kūrė interjerus. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas – ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primena eskizus, iš tiesų tai yra gerai apgalvota kompozicija, o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė peizažus, kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“).
  • Andrė Derenas (Andre Derain, 1880–1954) tapė natiurmortus ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir pilki tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika („Natiurmortas prieš langą“, „Londono Vestminsterio tiltas“, „Spalvoti laivai“).
  • Morisas Vlaminkas (Maurice de Vlaminck, 1876–1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena vitražus („Peizažas su raudonais medžiais“, „Senos krantai“).

Fovistų sąrašas:

Nuorodos redaguoti