Ė
| Lietuvių abėcėlė | |||||||
 | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Raidė „Ė“ sans-serif ir times šriftu | |||||||
| A | Ą | B | C | Č | D | ||
| E | Ę | Ė | F | G | H | ||
| I | Į | Y | J | K | L | ||
| M | N | O | P | R | S | ||
| Š | T | U | Ų | Ū | V | ||
| Z | Ž | ||||||
Ė ir ė – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku. Devintoji lietuvių abėcėlės raidė. Pirmą kartą pavartota 1653 m. D. Kleino gramatikoje.
Anot kalbininko G. Subačiaus, ė raidė yra unikali, jos neturi jokia kita pasaulio kalba.[1] Vis dėlto raidė ė dar naudojama bent jau šajenų kalboje, bet ten ji žymi šnabždamąjį balsį. Šie šnabždamieji balsiai šajenų kalboje visi žymimi tašku virš raidės, taigi ir e.[2]
IšnašosKeisti
- ↑ Ugnius Antanavičius (2019) Pokalbis su filologu G.Subačiumi: kaip atsirado bendrinė lietuvių kalba ir kodėl turime Ė, bet praradome W? 15min.lt
- ↑ „Cheyenne Pronunciation and Spelling Guide“. Native Languages of the Americas website. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
KodaiKeisti
| Simbolis | Ė | ė | ||
|---|---|---|---|---|
| Unikodo pavadinimas | LATIN CAPITAL LETTER E WITH DOT ABOVE | LATIN SMALL LETTER E WITH DOT ABOVE | ||
| Koduotė | dešimtainė | šešioliktainė | dešimtainė | šešioliktainė |
| Unikodas | 0 | U+0116 | 0 | U+0117 |
| UTF-8 | 0 | 00 | 0 | 00 |
| NCR | � | � | � | � |
| ISO 8859-13, Windows-1257 | 0 | CB | 0 | EB |
|
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |