Figa – fikuso (Ficus) genties augalų valgomas vaisius.

Skiautėtalapio fikuso šakelė su žaliomis figomis
Šviežios perpjautos figos

Reikšmė gyvūnams

redaguoti

Figos yra gana svarbus maisto išteklius vaisėdžiams tropikų miškų gyvūnams (vaisėdžiams šikšnosparniams, kapucinams, langūrams, mangabiams ir kt.). Kai kurių rūšių paukščiai (pvz., ragasnapiniai, biulbiuliniai ir kt.) minta beveik vien figomis, kai jų yra daug.

Išvaizda

redaguoti

Figos būna nuo geltonos iki juodai mėlynos spalvos, spalva priklauso nuo veislės ar rūšies. Skiautėtalapio fikuso figos dažniausiai gelsvažalės, forma kiek primena kriaušes, dydis sulig 1-2 graikiškais riešutais. Neprinokę vaisiai turi aitrių pieniškų sulčių, todėl nevalgomi. Figose yra daug smulkių sėklų, vaisių skonis vidutiniškai ar labai saldus, kartais – šleikščiai saldus.

Figos maistui

redaguoti

Fikusų rūšių labai daug, valgomos figos auga, pvz., ant:

  • Skiautėtalapis fikusas (Ficus carica). Jis nuo senovės dėl figų auginamas Viduriniuose Rytuose, Rytų Europoje (pvz., Kryme).
  • Šilkmedinis fikusas (Ficus cocculifolia; sinonimai Ficus gnaphalocarpa; Ficus sycomorus; Ficus sycomorus subsp. gnaphalocarpa; Ficus trachyphylla; Sycomorus gnaphalocarpa; Sycomorus trachyphylla)

Daugelio kitų rūšių fikusų vaisiai irgi valgomi, bet turi tik vietinę ekonominę reikšmę, valgomi kaip renkami laukinių augalų vaisiai.

Kaip valgomos

redaguoti

Figos valgomos šviežios, džiovintos, konservuotos. Iš šviežių figų verda uogienę ir džemą. Troškintos figos yra tipiškas prancūziškas delikatesas, vertinamas gurmanų ir valgomas kartu su žąsų kepenėlių paštetu (Foie gras), mėsa arba sūriu.

Maistingumas

redaguoti

Šviežiose figose būna iki 24 % cukrų, džiovintose – iki 37 %. Vaisiai turi organinių rūgščių, rauginių medžiagų, baltymų, riebalų.

100 g Ficus carica džiovintų žalių figų cheminė sudėtis

medžiaga kiekis vitaminai kiekis mineral.medž. kiekis
energija 1041 kJ tiaminas 0,085 mg (7 %) geležis 2,03 mg
angliavandeniai 63,87 g riboflavinas 0,082 mg (5 %) kalcis 162 mg (16 %)
- celiuliozė 9,8 g niacinas 0,619 mg (4 %) magnis 68 mg 18 %
- cukrūs 47,92 g pantoteno rūgštis 0,434 mg (9 %) fosforas 67 mg (10 %)
baltymai 3,30 g vitaminas B6 0,106 mg (8 %) kalis 680 mg (14 %)
riebalai 0,93 g folio rūgštis 9 μg (2 %) cinkas 0,55 mg 6 %
vitaminas C 1,2 mg (2 %)

Produkcija

redaguoti
Tūkstančiai tonų
(2008 m.)
  Egiptas 304
  Turkija 205
  Alžyras 78
  Marokas 69
  Iranas 57
  Sirija 40
  JAV 39
  Ispanija 26
  Brazilija 22
  Tunisas 25

Nuorodos

redaguoti