Etrurijos karalystė

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Etrurijos karalystė – istorinė valstybė Šiaurės Italijoje, egzistavusi 1801–1807 m.

it. Regno di Etruria
Etrurijos karalystė
Prancūzijos imperijos vasalas

1801 – 1807
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Etrurijos karalystė
Location of Etrurijos karalystė
Sostinė Florencija
Kalbos italų
Valdymo forma monarchija
karalius
 1801-1803 Liudvikas I
 1803-1807 Liudvikas II
Era Napoleono karai
 - Aranchuezo sutartis 1801 m., 1801
Valiuta Etrurijos lira

Etrurijos valstybė buvo sukurta Aranchuezo sutartimi, pasirašyta 1801 m. kovo 21 d. Karalystė pavadinta etruskų šalies Etrurijos pavadinimu.
Etrurijos karalystė buvo kompensacija Parmos Burbonams, kurie prarado savo žemes Šiaurės Italijoje, kurias nuo 1796 m. okupavo Prancūzijos kariuomenė. Parmos hercogas Ferdinandas atsisakė savo pretenzijų, nes iš buvusios Toskanos didžiosios kunigaikštystės buvo sukurta Etrurijos karalystė, kurią ėmė valdyti Ferdinando sūnus Liudvikas. Toskanos kunigaikštystė buvo paimta iš Ferdinando III Habsburgo, kuriam nuostolius atlygino perduodami sekuliarizuotas Zalcburgo arkivyskupijos žemes.

1803 m. Etrurijos karaliaus Liudviko II ir jo motinos regentės Marijos Luizos kaldinta 10 lirų moneta

Pirmasis karalius Liudvikas I mirė jaunas 1803 m. Sostą paveldėjo jo 4 m. amžiaus sūnus Karolis Liudvikas, tapęs Etrurijos karaliumi Liudviku II. Regente buvo Etrurijos karalienė našlė Marija Luiza Ispanė.

Etrurijos karalystės panaikinimas

redaguoti

1807 m. Napoleonas panaikino Etrurijos karalystę ir pavertė ją trimis Prancūzijos departamentais.

Atlikusiam karaliui ir jo motinai buvo pažadėtas Šiaurinės Luzitanijos karalystės, kurią ketino įkurti Šiaurės Portugalijoje, sostas. Šis planas liko neįgyvendintas, nes 1808 m. kilo konfliktas tarp Napoleono ir Ispanijos Burbonų.

1814 m. Napoleonas krito, atkurtą Toskanos kunigaikštystę vėl ėmė valdyti didieji kunigaikščiai Habsburgai. 1815 m. iš Toskanos buvo atskirtos Lukos žemės, kurios tapo Lukos hercogyste – laikina kompensacija Parmos Burbonams, kol šie atgavo savo buvusias valdas (Parmos hercogystę).