Enkimdu – žemdirbystės dievas šumerų mitologijoje, Enkio sūnus.[1] Tekste „Enkis ir pasaulio tvarka“ Enkimdu įvardijamas „Enlilio žemdirbiu“, „pylimų ir kanalų viešpačiu“. Teigiama, kad tai atspindi drėkinimo technologijų svarbą pietų Mesopotamijos žemdirbystei.[2]

Dantiraščio lentelė, kurioje užrašytas pasakojimas „Dumuzis ir Enkimdu“ (Stambulo Senovės Rytų muziejus)

Kaip Enkio sūnus, Enkimdu buvo glaudžiai siejamas su dievu Enbilulu. Pastaroji dievybė buvo įvardijama „kanalų inspektoriumi“, laikyta dievo Adado (Iškuro) aspektu. Babiloniečių „Enuma Eliš“ kosmogoniniame mite Enbilulu yra vienas iš Marduko vardų. Panašias funkcijas atliko ir dievas Enugis, taip pat laikytas „pylimų ir kanalų viešpačiu“, „didžiųjų dievų kanalų inspektoriumi“. Visgi, skirtingai nuo Enkimdu, Enugis buvo siejamas ir su požemio pasauliu.[1]

Tekste „Dumuzis ir Enkimdu“ pasakojama, kaip žemdirbys Enkimdu su piemeniu Dumuziu nesėkmingai varžosi dėl deivės Inanos rankos.[2] Inanos brolis saulės dievas Utu ragina seserį tekėti už piemens Dumuzio, tačiau pati Inana linksta tekėti už žemdirbio Enkimdu. Dumuzis tvirtina, kad tai, ką gali pasiūlyti jo varžovas (austi drabužiai, duona, pupelės ar alus), nėra vertingiau už tai, ką gali pasiūlyti jis pats (avys, pienas, varškė, sūris ar sviestas). Ginčas baigiasi taikiai, Enkimdu leidžia Dumuziui ražienų laukuose ganyti avis bei kanale girdyti kaimenes. Dumuzis ir Enkimdu tampa draugais, Enkimdu sutinka piemenį aprūpinti kviečiais, miežiais ir pupelėmis. Be to, pažada toliau teikti Inanai dovanas, net ir tuomet, kai ši jau bus ištekėjusi už Dumuzio.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 76. ISBN 978-0-292-70794-8.
  2. 2,0 2,1 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 45. ISBN 9781134641024.
  3. Jeremy A. Black, Graham Cunningham, Eleanor Robson (2006). The Literature of Ancient Sumer. Oxford University Press, p. 86.